Lietuvos premjerė Ingrida Simonetti pareiškė, kad Rusijos teiginiai apie jos regioninio forposto Kaliningrade geležinkelio blokadą yra melas.

Kaliningradas yra prie Baltijos jūros ir keleiviams bei kroviniams vežti naudojasi geležinkelio linija į Rusiją per Lietuvą.

Praėjusį šeštadienį Lietuvai uždraudus plieno ir kitų juodųjų metalų tranzitą pagal ES sankcijas, Rusija pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Kremlius pasmerkė sankcijas ir pavadino jas neteisėtomis ir nepriimtinomis.

M. Simonetti paaiškino, kad keleiviai vis dar galėjo laisvai keliauti per Lietuvos teritoriją iš Rusijos į Kaliningradą ir nukentėjo tik apie 1% Rusijos krovinių.

Garsus diplomatas Briuselyje sakė, kad rusų kalbos apie blokadą yra visiškai klaidinanti ir neteisinga informacija.

Premjeras sakė: „Lietuva laikosi Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl jos agresijos ir karo prieš Ukrainą“.

ES plieno sankcijos buvo įvestos kovą, tačiau buvo leistas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis esamoms sutartims nutraukti.

Rusija Kaliningradą aneksavo po Antrojo pasaulinio karo 1945 metais, jame gyvena apie milijonas žmonių.

Neaišku, ką turėjo omenyje Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas, grasindamas „rimtu neigiamu poveikiu Lietuvos gyventojams“.

Užsienio reikalų ministerija Maskvoje tik pasakė, kad atsakymas bus praktiškas ir diplomatiškas. Regiono gubernatorius Antonas Alikhanovas sakė, kad, be atsakomųjų veiksmų, Kaliningradas organizuos siuntas jūra.

Vienas iš variantų – atjungti Lietuvą nuo elektros tinklų, kuriais ji dalijasi su Rusija, Baltarusija ir kitomis Baltijos valstybėmis, nors pareigūnai Vilniuje jau kelis mėnesius kalbėjo, kad yra pasirengę per Lenkiją prisijungti prie Vakarų Europos tinklų.

Lietuvos premjeras BBC sakė, kad svarbu nepersistengti, nes tai yra naujausia grėsmė, kurią Rusija ar Baltarusija naudoja grasindama kaimynėms, pavyzdžiui, bandymai surengti kibernetines atakas prieš viešąsias įstaigas ir objektus.

Estija paragino Rusiją liautis skelbti grasinimus ir nurodė, kad Maskva tempia savo raumenis prieš kitą savaitę Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame Švedija ir Suomija tikisi sulaukti paramos prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso.

Kadangi Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, premjeras sakė, kad reikia pasimokyti ir užtikrinti saugumą, nes Rusijos kaimynė Baltarusija veikė kaip partnerė, leisdama savo teritoriją panaudoti kaip karinę zoną. Invazijos į Ukrainą pradžios taškas.

„Mums reikia daug didesnio buvimo regione“, – sakė ji BBC laidai Katja Adler, turėdama omenyje 100 kilometrų (62 mylių) koridorių, jungiantį Lietuvą ir kitas dvi Baltijos valstybes su Lenkija.

„Suvalkų atotrūkis yra labai svarbi vieta ne tik mano šaliai ar Lenkijai, bet ir NATO, nes tai trumpas koridorius, o į jo gynybą ir saugumą reikia žiūrėti rimtai.

Ji kalbėjo Europos Sąjungos viršūnių susitikimo išvakarėse, kur diplomatai teigė, kad Rusijos grėsmės tikrai iškils.

Vienas diplomatas BBC sakė, kad kai buvo įvestos sankcijos, vargu ar jos buvo skirtos neleisti Rusijai perkelti prekių viduje. Šaltinis pridūrė, kad Europos Komisija gali siekti nuraminti situaciją.

Tačiau kitas aukšto rango Europos diplomatas teigė, kad teisinis argumentas yra aiškus: nebus išimtis, leidžianti draudžiamoms Rusijos prekėms kirsti ES teritoriją.

Rugpjūčio ir gruodžio mėn. turėtų įsigalioti daugiau sankcijų, apimančių prabangos prekes ir žalią naftą, todėl siekiama, kad Komisija paskelbtų bendrą pareiškimą apie tai, kas yra teisėta ir kas neteisėta.