Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis trečiadienio vakarą pasiekė rekordinį elektros kainų kilimą, praneša Lietuvos žiniasklaida. LR.

Nors mažai tikėtina, kad kainų šokas paveiks daugumą vartotojų, jis labai paveikė verslą ir pramonės šakas.

Ekspertai teigia, kad aukštas dujų, iš kurių gaminama elektra, kainas iš dalies lėmė ir karščio banga, privertusi šalį mažinti tinklo apkrovą.

Lietuvos pareigūnai kritikavo ir „Nord Bull“ rinkos kainų skaičiavimo algoritmą.

Tai taip pat atneša netikėta nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas Energy“ naujiena, kuri nutraukė sutartis su tūkstančiais namų ūkių, prieš paskelbdama stabdanti savo veiklą. Vyriausybė dabar pareiškė, kad nukentėjusiems asmenims skirs dalinę kompensaciją. Premjeras ir prezidentė dabar sutarė, kad vartotojų apsauga yra svarbiausias šalies prioritetas.

Tuo tarpu šią savaitę buvo suaktyvintos dar dvi elektrinės.

Matydamas laiką dabar, Lietuvos pareigūnas sakė, kad atominės energijos atsisakymas buvo klaida.

Planuojama atominė elektrinė, prieš kelerius metus nesulaukusi paramos referendume, turėjo pradėti veikti 2022 metais (darant prielaidą, kad statybos procese viskas vyks taip, kaip planuota). Vienintelė Lietuvoje atominė elektrinė Ignalinos AE buvo uždaryta kaip būtina sąlyga šaliai įstoti į Europos Sąjungą, nes buvo pripažinta nesaugia – to paties tipo reaktorių kaip ir Černobylis.

Ar be energijos kainų pandemijos parama taip pat yra atsakinga už infliaciją? Pasak JAV Milvokio universiteto politinės ekonomijos profesoriaus Jeffrey Summerso, atsakymas yra neigiamas. Atrodo, kad infliacija yra didesnė šalyse, besiribojančiose su Rusija ir Ukraina, o tai gali parodyti daugiau šalutinių karo padarinių, sako jis.