Lietuvos mažuose miesteliuose ir kaimuose skleidžiasi rami revoliucija, dygstant smulkiesiems verslams, kuriuos skatina ES ir vietos savivaldybių parama bei vietinių verslumo dvasia. Butrimonis – mažas taškelis Alytaus rajone – klesti kepykla – iš Airijos grįžusios ir svajoti išdrįsusios poros verslas. Tai nėra atskira istorija. Atsiranda vis daugiau tokių verslumo įmonių, kurios piešia gyvą smulkių pramonės šakų ir paslaugų drobę mažiau urbanizuotose vietovėse.

Finansinės paskatos ir verslumo dvasia

Tokiuose miestuose kaip Vilkaviškis vietos valdžia yra ne tik žiūrovė, bet ir aktyvi pagalbininkė, siūlanti finansines paskatas, skatinančias darbo vietų kūrimą dažnai nepastebimose vietovėse. Šiuo atveju subsidijos neapsiriboja konkrečiu sektoriumi, bet apima paslaugas, kaimo turizmą, gamybą ir perdirbimo pramonę. Tikslas paprastas – skatinti ekonominę veiklą ir darbo vietų kūrimą už pagrindinių miestų ribų.

Šių verslų istorijos yra įkvepiančiai įvairios. Paukštyno vadovas atskleidžia startuolių gyvenimo iššūkius, pasakoja apie reikšmingas investicijas ir 5-6 metų atsipirkimo laikotarpį. Nepaisant rizikos ir neapibrėžtumo, jis išlieka optimistiškas – finansinė parama iš ES fondų. Kitoje regiono dalyje naminių paukščių savininkas išplėtė savo veiklą iki daugiau nei 80 000 viščiukų, pasinaudodamas esamu pašarinių ir grūdinių kultūrų auginimu. Kitas verslininkas buvusį kioską pavertė populiaria kavine, atspindinčia ne tik augimo potencialą regione, bet ir darbo vietų kūrimą.

Tikėjimo ir laipsniško progreso galia

Šios istorijos pabrėžia tikėjimo savo verslu svarbą ir laipsniškos pažangos galią. Jie liudija, kad finansinė parama keičiasi, padedant mažoms įmonėms klestėti mažiau urbanizuotose vietovėse. Šios verslumo įmonės ne tik kuria darbo vietas ar skatina vietos ekonomiką, bet ir atneša gyvybės bei vilties vietose, kurios dažnai pamirštamos lenktynėse dėl urbanizacijos.