Įrodymai, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje nužudė dešimtis civilių gyventojų, paskatino tarptautinės bendruomenės šauksmus apie „karo nusikaltimus“ ir ragina imtis tolesnių veiksmų prieš Maskvą, kuri šiuos pranešimus paneigė kaip „provokaciją“.

JAV prezidentas Joe Bidenas balandžio 4 dieną paragino pradėti karo nusikaltimų teismą prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pavadino jį karo nusikaltėliu ir pareiškė, kad ketina siekti daugiau sankcijų Rusijai.

„Šis vaikinas yra žiaurus… tai, kas vyksta Bučoje, yra pasipiktinusi“, – sakė Bidenas, turėdamas omenyje Ukrainos miestą, kuriame, kaip pranešama, Rusijos pajėgos nužudė dešimtis civilių. Putinas yra karo nusikaltėlis.

Balandžio 4 d. kalbėdamas prie Baltųjų rūmų, Bidenas sakė, kad reikia surinkti daugiau įrodymų, kad būtų galima panaudoti karo nusikaltimų procese.

Bideno komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė Bučoje – miestelyje už Kijevo, kur Ukrainos pareigūnai pranešė, kad buvo rasti civilių palaikai. Zelenskis Rusijos veiksmus pavadino „genocidu“ ir paragino Vakarus sugriežtinti sankcijas Rusijai.

Keliaudamas po rajoną šiaurės vakariniame Kijevo pakraštyje, Zelenskis vilkėjo pleiskanojančią striukę, kurią lydėjo kariškiai, viela tautai per televiziją sakydamas, kad dėl tokių scenų sunku sėsti prie stalo su Rusija ir derėtis dėl nepagrįsto karo, kurį Maskva pradėjo praėjusį mėnesį, pabaigos.

„Kiekvieną dieną, kai mūsų kovotojai įžengia ir atgauna teritoriją, matote, kas vyksta“, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Tai yra karo nusikaltimai ir pasaulis tai pripažins genocidu“, – sakė M. Zelenskis ir pridūrė, kad tikisi, kad panašių nusikaltimų įrodymų bus galima rasti ir kitose okupuotose teritorijose po to, kai iš jų bus išvytos Rusijos pajėgos.

Zelenskis turėjo kalbėti balandžio 5 dieną prieš JT Saugumo Tarybos diplomatus, supykęs dėl gausėjančių įrodymų, kad Rusijos pajėgos tyčia žudė civilius, daugelis jų šaudė aikštėse, gatvėse ir namuose, o savo kūnus paliko lauke.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba taip pat prognozavo, kad civilių žudynių įrodymų bus rasta kituose Rusijos pajėgų užimtuose miestuose.

„Siaubas, kurį matėme Bučoje, yra tik ledkalnio viršūnė už visus nusikaltimus (kurius) padarė Rusijos armija“, – sakė Kuleba spaudos konferencijoje Varšuvoje kartu su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretore Liz Truss.

„Pusės priemonių nebeužtenka. Šią savaitę prašau griežčiausių bausmių, taip skambina išžaginimo ir žmogžudystės aukos. Jei abejojate dėl nuobaudų, pirmiausia važiuokite į Buchą”.

Maskva neigė kaltinimus ir apibūdino tai kaip „provokaciją“, kuria siekiama diskredituoti Rusiją, kurią ėmėsi kai kurie aukšto rango Kremliaus pareigūnai. „Kategoriškai atmetame visus kaltinimus“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Rusija paprašė sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį, kad būtų išspręsta tai, ką Maskva apibūdino kaip „Ukrainos provokacijas“. Didžioji Britanija, kuri šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai, pareiškė, kad taryba Ukrainos klausimą svarstys jau balandžio 5 d.

Anksčiau Rusijos gynybos ministerija be įrodymų taip pat tvirtino, kad Buchos nuotraukos yra „dar vienas teatralizuotas Kijevo režimo spektaklis“ ir kad visi Rusijos kariai paliko miestą iki kovo 30 d.

Balandžio 4 dieną Rusijos tyrimų komitetas paskelbė „tyrimą“ dėl kaltinimo, kad Ukraina paskelbė „tyčia melagingą informaciją“ apie Rusijos pajėgų veiksmus Bučoje.

ŽIŪRĖTI: RFE/RL reporteris Lefko Stick nuvyko į Bučą balandžio 3 d., netrukus po to, kai ją išlaisvino Ukrainos pajėgos, matė žudynes gatvėse ir kalbėjosi su gyventojais apie tai, kas ten nutiko.

Anksčiau balandžio 4 d. Europos Sąjunga Prasidėjo diskusijos Remiantis Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatoriaus Josepo Borrellio teigimu, Rusijai buvo įvestos naujos sankcijos, o kai kurios bloko narės ragina apriboti Rusijos energijos tiekimo importą.

„Esame visiškai solidarūs su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis šiomis visam pasauliui liūdnomis valandomis“, – sakė J. Borrellas, apibūdindamas naujų sankcijų formulavimą kaip „skubią problemą“.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas sakė, kad JAV ir jų sąjungininkai derina naujas sankcijas Rusijai ir planuoja jas paskelbti šią savaitę.

Sullivanas taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos šiuo metu keičiasi Ukrainos teritorijose rytuose ir pietuose, susidūrusios su stipresniu Ukrainos pasipriešinimu, nei tikėjosi netoli Kijevo.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht savo šalies visuomeniniam kanalui ARD sakė, kad Europos pareigūnai „turės kalbėti apie dujų tiekimo iš Rusijos sustabdymą“, nors Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau priešinosi sankcijoms, nukreiptoms į Rusijos energijos eksportą.

Rusijos pajėgoms besitraukiant iš rajonų aplink Ukrainos sostinę Kijevą, pasirodė pranešimų apie šimtus civilių, kurie buvo sušaudyti ir sumesti į masines kapus arba palikti gatvėse Kijevo priemiestyje Bučoje.

Vaizdai, kuriuose matyti rankose surištų civilių gyventojų kūnai, sukrėtė daugelį ir paskatino sugriežtinti sankcijas Rusijai, o nusikaltėlius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Buchos ir kitur „kelia rimtų ir nerimą keliančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus, rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus“.

Tuo tarpu Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sudaryti „tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui tirti“. Jis taip pat prisijungė prie raginimų nustatyti „aiškias ir tvirtas sankcijas“ Rusijai.

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas Greenfield paragino Generalinę Asamblėją „pašalinti“ Rusiją iš JT Žmogaus teisių tarybos, pavadindama Rusijos buvimą joje „farsu“.

Kitos pasaulio šalys taip pat pasmerkė tariamus žiaurumus ir ragino imtis veiksmų prieš Rusiją.

„Pranešimai apie Ukrainos civilių žudymą, prievartavimą ir sužalojimą Rusijos pajėgų rankomis negali būti smerkiami“, – Balandžio 4 d. Velingtone žurnalistams sakė Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.

„Rusija turi atsakyti prieš pasaulį už tai, ką padarė“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad jos vyriausybė aptars papildomas priemones, skirtas padėti Ukrainai kovoje su Rusijos invazija.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida apibūdino praneštus įvykius kaip „tarptautinės teisės pažeidimus“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas balandžio 4 dieną duodamas interviu radijui sakė, kad yra požymių, jog Rusijos pajėgos Bučoje įvykdė „karo nusikaltimus“.

„Tai, kas atsitiko Bučoje, reikalauja naujo sankcijų rato ir labai aiškių priemonių“, – sakė E. Macronas ir pridūrė, kad papildomos sankcijos turėtų būti nukreiptos į Rusijos anglies ir naftos eksportą.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas tą pačią dieną pareiškė, kad Rusijos pajėgos galėjo nueiti taip toli, kad įvykdė „genocidą“ Bučoje.

„Padarysime viską, kas mūsų galioje, siekdami užtikrinti, kad šių karo nusikaltimų vykdytojai neliktų nenubausti“, – Madride sakė Sanchezas.

Balandžio 3 d. Ukrainos prezidentas Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas vykdant „genocidą“ mieste ir pasakė Kremliaus lyderiams, kad jie turėtų atvykti į Bučą išsiaiškinti, ką padarė jų kariuomenė.

ŽIŪRĖTI: Rusijos pajėgos kaltinamos žiaurumais Bučos mieste, esančiame į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės. Gatvėse buvo matyti gulinčių civilių kūnų, kai Ukrainos pajėgos užėmė pozicijas Kijevo priemiestyje po Rusijos pasitraukimo.

Balandžio 2 d. Laisvosios Europos radijo/Radio L Ukrainos tarnybos reporteris pamatė mažo miestelio gatvėse išsibarsčiusius civilių kūnus. Tik vienoje vietoje reporteris gatvėje pamatė iki 10 lavonų.

„Associated Press“ žurnalistai įvairiose Bučos vietose matė mažiausiai 21 žmogaus kūnus. Devynių žmonių, visų civiliais drabužiais, grupės kūnai buvo išmėtyti ant žemės netoli vietos, vietos gyventojų teigimu, Rusijos pajėgos naudojo jas kaip bazę. Atrodo, kad aukos buvo nužudytos iš arti.

Iš viso Ukrainos valdžia pranešė, kad Kijevo apylinkėse, kurią iki praėjusios savaitės kontroliavo Rusijos pajėgos, buvo rasta mažiausiai 410 civilių kūnų.

Kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą, V. Putinas ataką pateisino tuo, kad Maskva ketina „denacifikuoti“ ir „nuginkluoti“ Ukrainą.

Su „Associated Press“, „Reuters“ ir TASS pranešimais