Europos Parlamentas antradienį didžiule balsų dauguma pritarė įstatymui, kuris leistų imtis atsakomųjų veiksmų šalims, kurios daro ekonominį spaudimą ES šalims pakeisti savo politiką, pavyzdžiui, prekybos apribojimus, bloko teigimu, Lietuvai įvedė Kinija.

Įstatymų leidėjai 578 prieš 24 balsavo prieš Anti-prievartos priemonės (ACI), kuri turėtų įsigalioti artimiausiomis savaitėmis, patvirtinimą.

Pasiūlymu siekiama užkirsti kelią geopolitinės įtampos plitimui į prekybą, nors tai daugiausia laikoma atgrasymo priemone.

Europos Sąjungos ataskaitoje dėl Tarptautinės oro uostų tarybos nurodoma, kad buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, Kinija ir Turkija prekybą naudojo kaip politinį įrankį.

Ryškiausi pastarojo meto atvejai yra susiję su Kinijos prekybos praktika prieš Lietuvą, kai pastaroji leido Taivanui joje įkurti tikrą ambasadą.

ES teigia, kad Pekinas įvedė Lietuvos eksporto apribojimus ir spaudė įmones eksportuojant į Kiniją pašalinti lietuvišką turinį iš tiekimo grandinių.

Europos Sąjunga Pasaulio prekybos organizacijoje meta iššūkį Kinijai. Pekinas šiuos kaltinimus apibūdino kaip „gryną šmeižtą“.

Pagal naująjį įstatymą ES vyriausybės balsuos dėl to, ar trečiosios šalies taikomos ekonominės priemonės prilygsta prievartai, ir dėl ES atsako, remdamosi Europos Komisijos pasiūlymu.

Trečiosios šalies taip pat gali būti paprašyta atlyginti bet kokią padarytą žalą.

Jei dialogas nepavyks, Sąjunga gali nustatyti apribojimus, pavyzdžiui, padidinti importo tarifus arba apriboti galimybę dalyvauti viešuosiuose ES konkursuose, o visas procesas užtruks iki metų.

ES imsis veiksmų, jei ne mažiau kaip 15 ES šalių, sudarančių 65 proc. ES gyventojų, „kvalifikuota balsų dauguma“ tam pritars, o ne sankcijoms, dėl kurių veto teisę turi atskiros ES vyriausybės.

(Pranešimas Philipo Blenkinsopo; redagavo Janas Harvey)