Issey Miyake, sukūręs vieną didžiausių Japonijos mados prekių ženklų, buvo žinomas dėl savo drąsiai raižytų klostuotų gabalų ir juodų megztinių su vėžiu, kuriuos vilkėjo buvęs Apple generalinis direktorius Steve’as Jobsas. Jam buvo 84 metai.

Miyake dizaino biuras antradienį pranešė, kad Miyake mirė praėjusį penktadienį nuo kepenų vėžio.

Miyake žymėjo erą šiuolaikinėje Japonijos istorijoje, 1970-aisiais išgarsėjusi tarp dizainerių ir menininkų kartos, kuri išgarsėjo tarptautiniu mastu, nubrėždama Japonijos viziją, būdingą tik Vakarams.

„Miyake“ origami formos raukšlės paprastai varinį poliesterį paverčia elegantišku. Taip pat kompiuterines technologijas naudojo tekstilėje, kurdamas drabužius. Jo tikroviški drabužiai buvo skirti švęsti žmogaus kūną, nepaisant rasės, kūno sudėjimo, dydžio ar amžiaus.

Miyake net bjaurėjosi būti vadinamam mados dizaineriu ir nusprendė nesusitapatinti su tuo, ką jis laikė lengvabūdišku vartojimu stebint šią tendenciją.

Ne kartą Miyake grįžo prie savo pagrindinės koncepcijos pradėti nuo vieno audinio gabalo – nesvarbu, ar jis buvo vyniojamas, sulankstytas, supjaustytas ar susuktas.

Bėgant metams įkvėpimo semtasi iš įvairių kultūrų ir visuomenės motyvų, taip pat kasdienių daiktų – plastiko, rotango, washi popieriaus, džiuto, ašutų, alavo, verpalų, batikos, indigo dažų ir vielos.

Jis retkarčiais primena Jimi Hendrix ir Janis Joplin vaizdus arba bendradarbiavo su japonų tapytoju Tadanori Yoko kurdamas ryškių psichodelinių spalvų beždžionių ir žalumynų vaizdus.

Jis taip pat bendradarbiavo su baldų ir interjero dizaineriu Shiro Kuramata, fotografu Irvingu Pennu, choreografu ir režisieriumi Maurice’u Bigart, keramike Lucy Rey ir Frankfurto baletu.

1992 metais Miyake buvo pavesta sukurti olimpines uniformas ką tik nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavusiai Lietuvai.

1938 m. Hirosimoje gimęs Miyake’as tapo žvaigžde vos pasiekęs Europos kilimo ir tūpimo takus. Jo rudi marškiniai, kuriuose buvo derinamas japoniškas siūtas sashiko su žaliaviniu šilku, buvo aptaškyti ant 1973 m. rugsėjo mėnesio žurnalo „Elle“ viršelio.

Miyake taip pat buvo lyčių vaidmenų pradininkė ir aštuntajame dešimtmetyje paprašė feministės Fusai Ishikawa būti modeliu jam, siųsdama žinią, kad drabužiai turi būti patogūs ir išreikšti natūralų tikrų žmonių grožį.

Nors jis kūrė drabužius, kurie pranoksta įprastą ir, atrodo, pasiekė dvasingumą, jis buvo atsargus ir niekada neapsimetinėdavo, visada sutikdamas su marškinių ir džinsų išvaizda.

Miyake kartą savo knygoje rašė: „Dizainas yra kaip organizmas, nes jis siekia to, kas svarbu jo gerovei ir tęstinumui“.

Jo biuras patvirtino, kad privačios laidotuvės jau buvo surengtos ir kitos ceremonijos nevyks pagal Miyake pageidavimus. Miyake savo šeimos gyvenimą saugojo privačiai, o išgyvenusieji nėra žinomi.

___

Jurijus Kageyama yra „Twitter“ adresu https://twitter.com/yurikagyyama