Bėgant metams Vokietija buvo smarkiai kritikuojama dėl gynybos išlaidų nepaisymo, o tai lėmė Šaltojo karo pabaigą. Ši kritika yra teisinga, tačiau Vokietija žengė keletą svarbių žingsnių Visiška Rusijos invazija į Ukrainą Iki 2022 metų NATO stiprina savo karinius pajėgumus ir stiprina atgrasymą rytiniame regione.

Vokietija pirmą kartą paskelbė apie specialų 100 milijardų eurų (108 milijardų JAV dolerių) fondą, skirtą savo ginkluotosioms pajėgoms Bundesverui papildomai finansuoti pirkimus ir mokymus iki 2027 m., taip pat įsipareigojimą išlaikyti NATO skatinamas minimalias 2% išlaidas gynybai. Nariai turi pasiekti. tai yra Antras pagal dydį nacionalinis įnašas Karinė pagalba Ukrainai po JAV.

Dabar Vokietija steigia nuolatinį karinį buvimą Lietuvoje rytiniame NATO flange. Balandžio mėnesį į Lietuvą atvyko apie dvi dešimtys vokiečių karių – pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo vokiečių pajėgos ilgą laiką buvo išvykusios iš šalies. Tikimasi, kad iki 2027 m. dislokavimo pajėgos pasieks 4800 karių.

Vokietija taip pat planuoja iki 2027 m įsakymas 105 tankai Leopard 2 A8, dalis kurių bus atiduoti vokiečių pulkui Lietuvoje papildyti. Paskirta kaip Panzerbrigade 45. Ši Vokietijos bazė Lietuvoje yra panaši į Amerikos užjūrio bazes Vokietijoje, joje yra šeimos, kuriose yra tarnybos nariai ir būstas bei patogumai.

Papildomos NATO pajėgos ypač reikalingos Lietuvoje, tarp Rusijos sąjungininkės Baltarusijos ir Kaliningrado Rusijos. 1945 m. iš Vokietijos Rytų Prūsijos sukurtas Kaliningradas buvo perleistas Sovietų Sąjungai pagal Potsdamo sutartį. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Kaliningradas liko Rusijos Federacijos dalimi, tačiau dabar jį nuo likusios Rusijos skiria trys Baltijos valstybės ir Baltarusija. Kaliningrade yra Rusijos Baltijos laivynas, tūkstančiai Rusijos karių, naikintuvai ir branduolinę galią turinčios raketos „Iskander“.

Nedidelis koridorius tarp Lietuvos ir Baltarusijos vadinamas Suvalkų spraga – ir yra plačiai pripažintas. silpnoji vieta NATO. Jei Rusijos pajėgos kada nors bandytų pulti tris Baltijos valstybes, jos galėtų ir sujungti Baltarusiją ir Kaliningradą, ir nutraukti tiekimą iš Lenkijos į Baltijos šalis, puldamos Suvalkų atotrūkį.

Tai reiškia, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO valstybės narės, kurioms labiausiai reikia papildomų išteklių, galinčių atgrasyti Rusiją.

Estija ir Latvija Tinkamumas Panašūs įsipareigojimai. Abi jos priima rotacines pajėgas, tačiau nuolatinė bazė iš kitų NATO narių kiekvienoje suteiktų tvirtesnę ir nuolatinę saugumo garantiją iš likusių Aljanso narių.

JAV turėtų sutelkti savo ribotus išteklius į Indo-Ramiojo vandenyno regioną, kur susiduria su didžiuliu Kinijos iššūkiu. Nuolatinės bazės Estijoje ir Latvijoje poreikį – žinoma, patvirtintą ir suderintą su priimančiomis šalimis – turėtų patenkinti Europos NATO narės ir pasirengusios sekti Vokietijos pavyzdžiu Lietuvoje.

Amerikiečiai turėtų vertinti, skatinti ir padėti Europos NATO šalims imtis veiksmų, kad padidintų savo indėlį į įprastinį atgrasymą Europoje, kad Amerikos ištekliai būtų sutelkti į Indo-Ramiojo vandenyno regioną.

Wilsonas yra Beaver Heritage Foundation Alisono nacionalinio saugumo centro patarėjas gynybos biudžeto klausimais. Elizabeth Laporte yra „Think Tank“ jaunųjų lyderių programos narė.