Naudodama mašininį mokymąsi, „Biomatter“ suteikia galimybę savo platformai tobulinti naujos kartos baltymų dizainą ir atradimą.

Bioinžinerija gali išspręsti kai kuriuos iš aktualiausių mūsų laikų iššūkių, pavyzdžiui, klimato krizę ir reagavimą į pandemiją. Tačiau, pasak Karpos, mes vis dar turime apribojimų, susijusių su naujais baltymais (funkcijomis), kuriuos galima sukurti. Vieno baltymo sukūrimas gali užtrukti ne vienerius metus ir dažnai kainuoja nemažus turtus.

„Dėl naujų dirbtinio intelekto ir fizinio modeliavimo sprendimų, „Biomatter“ keičiame naujų baltymų kūrimo būdą Jis išplečia baltymų kūrimo sritį, leisdamas kurti unikalias funkcijas ir savybes, kurios virsta naujais produktais ir technologijomis realiame pasaulyje ir sutrumpina laiką, reikalingą naujiems baltymams sukurti nuo metų iki mėnesių ar net savaičių“, – aiškina Karpos.

„Biomatter“ yra tarp Lietuvos startuolių, bendradarbiaujančių su pasaulinėmis gamybos, maisto ir žemės ūkio, farmacijos ir kitų pramonės šakų įmonėmis.

Lietuvos biomokslų sektorius, įsitraukdamas į COVID-19 vakcinos gamyboje ir biomokslą formuojančias tendencijas, jau paveikė pasaulinę sveikatos priežiūrą. Bet tai tik pradžia. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU VPK), vienas didžiausių Europos biomokslų pramonės žaidėjų, ir toliau skatina inovacijas, įskaitant CRISPR-Cas9 genomo redaktoriaus darbą, kuriam vadovauja Kavli premijos laureatas profesorius Virginijus Šekšnis.

Neseniai VU VPK bendradarbiauja su EMBL, siekdamas sujungti stipriąsias puses kuriant ir taikant naujus genomo redagavimo įrankius.

„VU VPK toliau studijuojame CRISPR-Cas ir kitas antivirusines gynybos sistemas, kad suprastume pagrindinius šių sistemų biologinius principus. Siekdami toliau plėsti mokslinių tyrimų potencialą ir paversti jį taikymu, įkūrėme EMBL-VU VPK Partnerystės institutą plėtoti genomo redagavimo technologijas Institutas į Vilnių pritraukė talentingus žmones iš įvairių pasaulio kampelių“, – sako „Caszyme“ vienas iš įkūrėjų ir valdybos pirmininkas profesorius Šikšnys.

„Genų redagavimas yra tik ledkalnio viršūnė, apie kurią šiandien kalbame“, – pabrėžia jis.

„Povandeninė ledkalnio dalis slepia didžiąją dalį fundamentinių tyrimų, dėl kurių buvo įmanoma redaguoti genus. Pavyzdžiui, kaip ši sistema užtikrina atsparumą įsiveržusiems virusams, atverdama kelią genų redagavimo technikoms“, – sako profesorius ir priduria: „Mes buvome vieni pirmųjų, kurie atrado, kad Cas9 baltymas, kuris yra kai kurių CRISPR-Cas sistemų dalis, veikia kaip RNR programuojamos DNR žirklės, galinčios sunaikinti invazinę virusinę DNR Mes taip pat parodėme, kad tiesiog pakeitus RNR molekules, DNR žirklės gali būti nukreiptos į bet kurią DNR seką ir nupjautos, atveriant kelią tikslinei DNR modifikacijai, kurią galima panaudoti genetinei ligai ištaisyti. – sukelti mutacijas ir sukurti naujas augalų veisles su pageidaujamomis savybėmis ir pan.

Pasak profesoriaus Shikshnis, genų redagavimo technologija, naudojanti CRISPR-Cas9, sparčiai tobulėja klinikose, skirtose gydyti įvairias žmonių ligas, įskaitant vėžį. Nors ši technologija yra puiki, vis tiek reikia išspręsti tokius iššūkius kaip tikslo nustatymas, perdavimas ir kiti.

„Lietuvos vyriausybė neseniai paskelbė kvietimą steigti kompetencijos centrus ir pagal šį kvietimą planuojame statyti genų technologijų transliacinį centrą, kuris spręs šiuos klausimus ir palengvins genų redagavimo ir susijusių technologijų perdavimą klinikoms. “ – priduria profesorius.

Šiais metais Lietuva mini Klaipėdos krašto įkūrimo šimtmetį – istorinę akimirką, rezonuojančią su šalies jūrine tapatybe. Šiandien šią tapatybę stiprina Jūros tyrimų institutas – Klaipėdos universiteto padalinys, atliekantis fundamentinius ir taikomuosius jūrų ir pakrančių aplinkos bei jūrų technologijų tyrimus. „Galima sakyti, kad tai sutrumpintas VU VPK variantas, orientuotas į „blue-chip“ biotechnologijas, ryškėja investicijų augimo Klaipėdoje tendencija“, – sako Andriuskas.

Investicijos į Klaipėdą apima ir kitas biotechnologijų sritis, o jūrinės technologijos vaidina pagrindinį vaidmenį. „Mėlynoji biotechnologija yra viena iš sparčiai besivystančių instituto tyrimų ir plėtros sričių“, – sako Jūros tyrimų instituto direktorė Zita Rasuli Gasionaitė.

Daugelis novatoriškų projektų leido pasiekti didelę pažangą šioje srityje, sutelkiant dėmesį į įvairias mokslinių tyrimų ir plėtros sritis. Projektas „Akfaponica“ pabrėžia keletą šių pastangų ir siekia paskatinti ūkininkus naudoti novatoriškas akvaponikos sistemas žuvims ir daržovėms gaminti ir mažinti taršą mažuose ūkiuose. Taip pat neseniai buvo padaryta didelė pažanga įgyvendinant projektą „Tetras“, kuriuo siekiama pagerinti recirkuliacinių akvakultūros sistemų (RAS) išdėstymą ir integravimą strateginėse vietose, siekiant padidinti maisto gamybos efektyvumą.

Ankstyvosios stadijos startuolis „Inobiostar“, antrinė Klaipėdos universiteto įmonė, yra puikus pavyzdys, ką galima pasiekti investuojant į konkretų sektorių. Startuolis užpatentavo naujovišką technologiją, kuri apima natūralų absorbentą ir mikroorganizmus, padedančius išvalyti išsiliejusius naftos produktus.

„Natūralus sorbentas buvo sukurtas iš natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudai ir pjuvenos, kartu su naftą vartojančiais mikroorganizmais, išgautais iš Baltijos jūros naftos išsiliejimui išvalyti. Ši technologija sėkmingai išbandyta Klaipėdos uoste, bendradarbiaujant su Klaipėdos jūrų uostu Valdžia“, – sako Jasionite.

Palyginti su tradicinėmis reagavimo į naftos išsiliejimą technikomis, naujoji technologija yra du kartus lengvesnė, du kartus efektyvesnė ir iki penkių kartų lengviau naudojama.

Šią sėkmę biomokslų sektoriuje lėmė tai, kad Lietuva turi palankią ekosistemą:

„Lietuvių darbo etika yra nacionalinis turtas“, – sako Andrius Melinavičius, pirmojo regione rizikos kapitalo fondo, besispecializuojančio giliųjų technologijų ir ankstyvosios stadijos gyvybės mokslų sprendimuose, įkūrėjas Mūsų akademija garsėja savo nusistovėjusiomis specializacijomis, tokiomis kaip organinė chemija ir baltymų inžinerija, o naujose srityse, tokiose kaip mikrofluidika ir genų redagavimas, mūsų startuoliai turi prieigą prie pasaulinio lygio talentų ir finansavimo.

Jis sako, kad Lietuva, kaip besiformuojantis centras, taip pat lengviau orientuojamasi, užmezga bendradarbiavimą ir išbando rizikingas MTEP iniciatyvas.

„Kaip technologijomis besivadovaujanti šalis, turime bendradarbiavimo dauginimo efektą – visi padeda vieni kitiems pasiekti puikių dalykų“, – priduria Melinavičius. „Toks bendradarbiavimas yra esminis Lietuvos augimo strategijos elementas, suteikiantis vaisingą platformą aplinkiniams partneriams pasaulis.

Melinavičiaus teigimu, Lietuvos biomokslų sektorius išgyvena renesansą. „Nuo 2019-ųjų Lietuvoje pirmą kartą stebima grynoji migracija po Covido, matome ištisą pasaulinio lygio išeivijos mokslininkų kartą, grįžtančią į Lietuvą arba pradedančią su ja bendradarbiauti“, – aiškina jis.

Melinavičius taip pat džiaugiasi, kad biomokslai šalyje laikomi prioritetiniu sektoriumi: „Mes visi biomokslus laikome strateginiu mūsų tautos sektoriumi ir dirbame pagal koordinuotą misiją remti mokslu vadovaujamas įmones ir iškilias akademines įmones bei platų spektrą. privačių iniciatyvų, dirbančių šioje srityje“.

Visur Lietuvos biomokslų sektoriuje matomi plėtros ženklai, o didėjant rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimui ir investicijoms, augimas tik tęsis.