2020 m. balandžio 14 d. Vilniuje iškraunamas pirmasis „China Post“ CR Express traukinys. Foto: Xinhua

Kai kurios Lietuvos ir kitos užsienio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Lietuvos produktai buvo pašalinti iš Kinijos muitinės sistemų, o kai kurie tokį žingsnį vadino Kinijos „ekonomine prievarta“, Kinijai sumenkinus diplomatinius santykius su Lietuva dėl pastarosios klaidos Taivano klausimu.

Tačiau „Global Times“ tiriant tokius kaltinimus, tarp kurių buvo apklausti keli šaltiniai, artimi Kinijos muitinei ir pramonės atstovams, paaiškėjo, kad lietuviški gaminiai ir sekmadienį vis dar buvo įtraukti į oficialius muitinės reglamentus, priešingai nei buvo teigiama kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose.

Tačiau, atsižvelgiant į išaugusias rizikas, Kinijos prekybininkai ir pramonės atstovai stengiasi diversifikuoti savo importo šaltinius, sumažinę arba sustabdę prekybą su Lietuva, kad apsisaugotų nuo galimos politinės įtampos keliamos rizikos.

Kinijos ekspertai teigė, kad nors tiesioginių ekonominių atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą nėra, Lietuvai ir toliau einant klaidingu keliu, neatmestina ir ateities atsakomųjų priemonių. Kinijos pareigūnai taip pat pareiškė, kad Lietuva sumokės už savo klaidą metant iššūkį Kinijos suverenitetui.

melagingus teiginius

Lietuvos žiniasklaida pranešė apie šalies politikų ir verslo atstovų kaltinimus, esą Kinija stabdo kai kurių lietuviškų gaminių importą, blogėjant dvišaliams santykiams, o Lietuva pakėlė prekybos sąrašą su Kinija.

Keli šaltiniai, tarp jų ir artimi Kinijos muitinei, sekmadienį „Global Times“ susisiekus tokius kaltinimus paneigė, teigdami, kad lietuviškos prekės vis dar yra patvirtintame prekybos sąraše.

Tačiau pramonės atstovai teigė, kad jau ieškojo alternatyvių šaltinių, kaip diversifikuoti tiekimą, augant įtampai iš Lietuvos pusės dėl prekybos.

Žiniasklaidoje rašoma, kad Lietuvos įmonės pastaruoju metu negalėjo įforminti savo prekių į Kiniją, nes ši nuo gruodžio mėnesio pašalino Lietuvą iš muitinės sistemų.

„South China Morning Post“ šeštadienį pranešė, kad Lietuvos pramonininkų federacijos prezidentas Widmantas Janolevičius vietos žiniasklaidai sakė žinantis, kad su tokia problema susiduria penkios įmonės.

Tačiau sekmadienį susisiekęs su keliais šaltiniais muitinės ir užsienio prekybos įmonėse, „Global Times“ sužinojo kitokią istoriją.

Muitinės agentūrai artimas šaltinis sekmadienį „Global Times“ sakė, kad Lietuva, Nr. 336, šiuo metu yra įtraukta į importo leidimų sąrašą. Techniškai „tai reiškia, kad importas iš Lietuvos dar gali normaliai judėti“, – sakė šaltinis.

Šaltinis nurodė, kad jai nebuvo žinoma jokių nurodymų išbraukti Lietuvą iš sąrašo. „Tačiau jei skelbimas negali būti apdorotas, reikės atlikti tam tikrus politikos pakeitimus“, – sakė šaltinis.

Kitas šaltinis iš tarptautinės prekybos organizacijos sekmadienį „Global Times“ sakė, kad prie sąrašo gali patekti įmonės, turinčios licencijas tarptautinei prekybai, nes šaltinis sąraše matė Lietuvą.

Lietuvos ir Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavišio „Baltic News Service“ sakė, kad Kinijoje oficialios informacijos apie draudimą įvežti prekes iš Lietuvos nėra, tačiau tokie signalai gali būti siunčiami „vidiniais užsakymais“.

Stambus Šanchajaus medienos prekybininkas penktadienį „Global Times“ sakė, kad bendrovė pastebėjo pranešimų apie tai, kad Lietuvos mediena negali gauti leidimo prie Kinijos sienos.

Venkite rizikos

Tačiau ji teigė, kad jau ištyrė kitus alternatyvius šaltinius iš Šiaurės ir Rytų Europos regioninių šalių, siekdama apsisaugoti nuo galimos veiklos sutrikimų.

„Pastebėjome Lietuvos vyriausybės ir pramonės atstovų stiprėjantį „parako kvapą“ prieš Kinijos įmones po jų provokuojančių veiksmų Taivano klausimu ir negalime sau leisti jokių galimų trikdžių“, – sakė ji ir pažymėjo, kad mediena yra iš Kitos šalys. Lietuviškus šaltinius galima pakeisti Europos šalimis.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, nuo 2015 metų prekyba tarp dviejų šalių sparčiai augo – nuo ​​1,35 mlrd. USD iki 2,13 mlrd. USD, o tai per penkerius metus išaugo daugiau nei 82 proc.

Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei gegužę interviu „Baltic Times“ sakė, kad statistika ir faktai rodo, kad Kinijos rinka Lietuvai atvira ir nuolat vystosi.

Pastarieji užsienio žiniasklaidos kaltinimai atspindi faktą, kad Lietuva teisinasi sau ir bando gauti derybų žetonus, kad galėtų perdėtai apkaltinti Kiniją „diplomatine prievarta ir patyčiomis“, – sakė Europos departamento direktorius Cui Hongjian. „Global Times“ sekmadienį pranešė Kinijos tarptautinių studijų instituto tyrimai, reaguodami į kai kurių užsienio žiniasklaidos ir politikų praneštą prekybos draudimą.

„Nors dvišaliai santykiai pablogėjo dėl Lietuvos pusės klaidos Taivano klausimu, tai nebūtinai reiškia tiesiogines ekonomines Kinijos vyriausybės atsakomąsias priemones“, – pažymėjo M. Cui.

Cui teigė, kad įtempti dvišaliai santykiai tikrai pakenks ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui, tačiau svarbu atskirti Kinijos vyriausybės ir įmonių veiklą.

Be to, ekspertas pažymėjo, kad po rimtos nesėkmės dvišaliuose santykiuose negalima atmesti tokių atsakomųjų priemonių kaip prekybos draudimai.