Lietuva nori gerinti ekonominius santykius su Taivanu ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Indo-Ramiojo vandenyno regione, teigiama trečiadienį (liepos 5 d.) paskelbtame naujame strateginiame dokumente.

Lietuvos naujoji Indo-Ramiojo vandenyno strategija Taivano prekybinius santykius apibūdina kaip vieną iš „strateginių prioritetų“, o tai lėmė didelį Kinijos spaudimą Vilniui.

Lietuva pasitraukė iš Kinijos diplomatinės iniciatyvos „17+1“, kilus ginčui su Pekinu dėl Taueno prekybinių ryšių 2021 metais, ir paragino kitas ES valstybes nares, kurios yra šios formulės dalis, sekti pavyzdžiu.

Išstojus ir Estijai bei Latvijai, Europos partnerių skaičius sumažėjo iki 14.

Naujajame dokumente perspėjama, kad Pekinas yra pasirengęs panaudoti „ekonominę, politinę, diplomatinę ir kitokią prievartą“, kad pasiektų savo tikslus.

„Indo-Ramiojo vandenyno strategija yra naujas ir svarbus žingsnis stiprinant visapusį Lietuvos ir regiono bendradarbiavimą“, – žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Su naujuoju Vyriausybės strategijos dokumentu „Lietuva dabar atsiduria tarp pasaulio lyderių“, – pridūrė jis.

Nors šioje strategijoje pabrėžiamas įsipareigojimas laikytis vienos Kinijos politikos, pagal kurią šalys pripažįsta Taivaną neatsiejama Kinijos Liaudies Respublikos dalimi, ji stipriai kritikuoja Pekino poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Strategijoje teigiama, kad „karinė parama agresyviam Rusijos karui prieš Ukrainą arba jėgos ar prievartos naudojimas siekiant pakeisti status quo Taivano sąsiauryje yra raudonos linijos“.

„Labai svarbu dirbti su Indo-Ramiojo vandenyno bendruomenėmis, siekiant apriboti Kinijos remiamos Rusijos dezinformacijos plitimą ir Kinijos žiniasklaidos spaudimą Taivanui“, – priduria jis.

Strateginis dokumentas pateiktas ES stengiantis atkurti santykius su Pekinu, kurio politika vertinama kaip agresyvesnė dėl „vilko kario“ diplomatijos ir glaudžių Pekino ryšių su Maskva.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino nerizikuoti, o ne atsiriboti nuo Kinijos, pasimokydama iš to, kas laikoma nesėkminga Rusijos politika, kuri labai priklausė nuo energijos importo iš Maskvos.

Tačiau naujas požiūris į Pekiną tebėra „vykdomas darbas“, nes ES valstybės narės stengiasi apibrėžti, ką „rizikos mažinimas“ reiškia praktiškai.

Naujasis Lietuvos Indo-Ramiojo vandenyno strategijos dokumentas taip pat pateikiamas likus savaitei iki istorinio NATO lyderių susitikimo.

Vilniuje NATO lyderiai taip pat susitiks su kolegomis iš Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos.

Pastaraisiais metais NATO taip pat pradėjo skirti daugiau dėmesio partnerystei su Indijos ir Ramiojo vandenyno šalimis stiprinti, siekdama pasipriešinti Kinijai ir Rusijai.

[Edited by Alice Taylor]

Skaitykite daugiau su EURACTIV