VILNIUS: FNE kalbėjosi su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos projektų vadovu Ričardu Jaščemsku (LGDA), apie savo dabartinę veiklą, taip pat Lietuvos žaidimų kūrimo pramonės būklę.

Vidurio ir Rytų Europa yra viena iš svarbiausių vietų pasauliniams žaidimų kūrėjams ir studijoms, o regiono menininkai vis dažniau dirba ir su filmais, ir su žaidimais. FNE nagrinėja, kaip šie du pramogų industrijos sektoriai susiliejo ir kodėl ši kryptis yra svarbi jų abiejų plėtrai ateityje.

FNE: Kada tai buvo Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija Įkurta ir kokios pagrindinės Jūsų užduotys bei strateginiai projektai iki šiol?

Ričardas Gaskimskas: Netrukus minėsime Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LGDA) 10 metų jubiliejų. Jis buvo oficialiai įkurtas 2013 m., o pirmieji mūsų projektai prasidėjo 2014 m. pradžioje. Pradinis siekis buvo tiesiog suburti panašiai mąstančius žaidimų kūrėjus į oficialią organizaciją. Taip pat įformintas Global Game Jam organizavimas Lietuvoje, nes anksčiau šį renginį rėmė neformali žmonių grupė.

Mūsų pagrindinė veikla daugiausia apima bendruomenės renginius, tokius kaip susitikimai, vietinių žaidimų apdovanojimai, Global Game Jam, seminarai ir pramonės vizitai į švietimo įstaigas. Taip pat bendradarbiaujame su daugeliu kitų organizacijų ir prisijungiame prie jų renginių, pvz Lietuvos animacijos draugija Animacijos ir žaidimų festivalis BLONAS (Rugsėjo mėnesį aplankykite mūsų pajūrio miestą Klaipėdą!).

Žvelgiant plačiau, manau, kad mes, kaip asociacija, padarėme daug darbo, padėdami žaidimų pramonei ir plėtoti žaidimus kaip profesiją, kad ji taptų labiau matoma visuomenei. Jis pripažintas nacionaliniu mastu, ypač kultūros ir kūrybinių industrijų srityje. Dabar tai gali atrodyti nereikšminga, bet tai nebuvo prieš 10 metų.

FNE: Kokia situacija šiuo metu Lietuvos žaidimų industrijoje ir kuo ji išsiskiria iš kitų šalių pramonės?

Ričardas Gaskimskas: Didžiausias pastarųjų metų pokytis buvo didžiulis pramonės darbuotojų skaičiaus šuolis. 2019 metais Lietuvos žaidimų industrijoje suskaičiavome apie 700 žmonių. Dabar jų turime daugiau nei 2500. Daugiausia tai lėmė įvykiai Baltarusijoje, kai po nelegalių 2020 metų rinkimų iš šalies paliko daug įmonių, daugiausia su IT susijusių, ir persikėlė gyventi į Lietuvą. Tarp jų buvo daug didelių žaidimų kūrėjų, tokių kaip Wargaming, Melsoft ir Belka žaidimai, ir kiti. Mūsų vietinės studijos taip pat turėjo daug sėkmingų metų, todėl toliau plečiamės keliomis kryptimis. Pavyzdžiui, Šiaurės srovė Įsigijo dvi studijas Ukrainoje.

FNE: vaizdo žaidimai ir filmai sparčiai artėja ir susiduria. Kaip tai atsispindi Lietuvoje? Ar yra kokių nors iniciatyvų, kurios suartintų šiuos du sektorius?

Ričardas Gaskimskas: Savo pramonės ataskaitose ir asociacijoje turime daug įmonių, dirbančių tiek žaidimų, tiek filmų pramonėje. Yra tokia organizacija, kuri vadinasi Baltic Films Group ir Creative Technology Skirta suvienyti studijas ir ekspertus, dirbančius šiose susijusiose srityse. Be to, specialios finansavimo programos buvo skirtos daugiau technologijomis pagrįstų sprendimų pateikimui į kino pramonę. Kita vertus, „Gamedev“ studijos dažnai dirba su režisieriais, scenaristais, kompozitoriais ir kitais konkrečiais kino pramonės talentais.

FNE: Kokius lietuviškus žaidimus galite atpažinti, pasiekusius tarptautinę sėkmę?

Ričardas Gaskimskas: Lietuvos gamedev pramonė labiausiai išaugo mobiliojo ryšio segmente ir didžiausios studijos koncentruojasi į šią rinką. Turėjome tokius mobiliojo pasaulio hitus virimo karštligė iš Šiaurės srovėIr Johnny Triggeris iš estutastaip pat sėkmingos vaikiškų žaislų įmonės TutoTOONS Ir Kūdikių žaidimas. Pastaraisiais metais atsirado daugiau kompiuterių ir konsolių kūrėjų, kuriems pasisekė įvairiose srityse. Didžiausias to pavyzdys yra žaidimas Žmogus krenta žemynkurios iki šiol įvairiose platformose parduota daugiau nei 40 mln.

FNE: Ar iš lietuviškų filmų ir animacinių filmų daromi žaidimai arba iš žaidimų filmai, animaciniai filmai ar serialai?

Ričardas Gaskimskas: Yra didesnis prekės ženklas nuo anime iki žaidimų, tačiau jis yra ankstyvoje stadijoje ir dar nebuvo viešai paskelbtas. Tačiau apskritai šie žiniasklaidos mainai dar tik prasideda ir dar neturėjome jokių išskirtinių pavyzdžių.

FNE: Kokia yra apyvarta ir koks numatomas augimo procentas regione? Ar yra įmonių, dalyvaujančių tiek žaidimuose, tiek filmuose, kas jos yra ir kuo jos užsiima?

Ričardas Gaskimskas: Turime naujausias finansines ataskaitas iš 2021 m., kai Lietuvos žaidimų industrija pasiekė 225 mln. 2022 m. skaičiai tik artėja, tačiau jie atrodo labai optimistiški, nepaisant sudėtingos situacijos aplink mus. Sunku prognozuoti, kas bus ateinančiais metais, viskas priklausys nuo išorinės situacijos ir žaidimų industrija pajus visko, kas vyksta su ekonomika, įtaką. Tačiau manau, kad kaip pramonė mes vis dar turime daug potencialo ir tikimės, kad galėsime vystytis taip pat, kaip Šiaurės šalys darė prieš dešimtmetį.

Iš studijų, dirbančių su žaidimais ir filmais (ir svarbu paminėti virtualią realybę), pirmas dalykas, kuris ateina į galvą Gluck MediaIr OKTAIr Pramogos OAK9Ir geležinis katinasIr AnimatrixIr Uragair keletas kitų. Daugiausia paslaugų įmonės, orientuotos į įvairius gamybos aspektus, tokius kaip 3D technologijos, animacija, VFX, XR ir kt.

FNE: ką galite papasakoti apie „GameDev CG Meetup – Summer 2023“ renginį, kuris vyks 2023 m. birželio 8 d.?

Ričardas Gaskimskas: Tai vienas iš pavyzdžių, kaip mes, kaip asociacija, stengiamės įtraukti didesnę kūrybinę bendruomenę. Įprastai kviečiame svečius pasidalinti savo patirtimi ne tik iš žaidimų industrijos, bet ir iš filmų, animacijos ir kitų susijusių sričių. Pavyzdžiui, šį kartą svečiuosimės su „Disney“, „Nickelodeon“ ir „Universal“ prekių ženklais dirbusią meno vadovę Giedrę Kaveckaitę iš JK animacijos gamybos studijos KELEBEK. Ankstesni svečiai buvo konceptualus menininkas Vilius Petrauskas, pernai dirbęs su mokslinės fantastikos filmu Vėlinės Ir žinomi žaidimai kaip Karo dievas Ragnarokas.

FNE: Kaip matote kino ir žaidimų pramonės santykių vystymąsi?

Ričardas Gaskimskas: Aš asmeniškai esu transmedijos projektų, susijusių su žaidimais, gerbėjas, pavyzdžiui, neseniai HBO patyrė nuostabią patirtį Paskutinis iš mūsų (Dabar bandau užbaigti antrą žaidimą). Aš linkęs žaisti istorijas paremtus žaidimus ir žiūrėti filmus bei serialus, kuriuose yra patrauklių istorijų. Taigi mane stebina tai, kad gera istorija turi galimybę išplėsti savo pradinę terpę. Tikiuosi, kad ateityje turėsime daugiau tarpusavyje susijusių patirčių ir, žinoma, dalis šių projektų bus kuriami Lietuvoje.