Atsižvelgiant į ES planus įsisavinti pagalbą iš finansinės perspektyvos 2007–2013 m. laikotarpiui ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo, BVP augimas 2013–2014 m. laikotarpiu sieks 3,7–3,4 proc. , atitinkamai. Tikimasi, kad 2015 metais BVP augimas sieks 4,3 proc.

Spartų, 5,9% BVP augimą 2011 m., kaip ir tikėtasi, lėmė gamybos augimas ir vartojimo atsigavimas. Iki 2011 metų trečiojo ketvirčio buvo stebimas labai spartus ekonomikos augimas – daugiau nei 6% per ketvirtį. Tačiau ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkis patyrė ES skolų krizės poveikį ir buvo užfiksuotas nuosaikesnis – 4,4 proc. Pranešama, kad lėčiau augusios išorės paklausos poveikį sušvelnino sparčiau auganti vidaus paklausa, ypač per privatų vartojimą. Lita/Elta.

Po kelerių metų nuolatinio realaus galutinio vartojimo mažėjimo 2011 m. buvo užfiksuotas 4,7% augimas, o per tą patį laikotarpį namų ūkių vartojimo išlaidos išaugo 6,1%. Privatų vartojimą labiausiai skatino pagerėjusios namų ūkių nuotaikos ir atsigavusi darbo rinka – toliau mažėjo nedarbo lygis, augo užimtumas ir atlyginimai.

Nors privataus sektoriaus įsiskolinimas yra ribotas ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, didėjančios gyventojų pajamos ir kaupiami indėliai sudarys sąlygas nuosaikai 2012 m. didėti privačiam vartojimui. Pastaruoju metu infliacija lenkia indėlių palūkanas, o 2012 m. tai skatina vartoti, o ne taupyti.

Atsižvelgiant į didesnio fiskalinio konsolidavimo poreikį, valdžios sektoriaus vartojimas vidutinės trukmės laikotarpiu išliks ribotas.

Numatoma, kad 2012 m. pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos augs lėtai, o ekonomikos augimo perspektyvos ES išlieka nestabilios. Tačiau Europos centrinio banko ir ES valstybių narių ekonomikos valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2012-2015 metais ir toliau susiformuos palankios sąlygos Lietuvos ekonomikai augti. Lietuvos ekonomika išlaikė konkurencingumą. Todėl 2013–2015 m. eksporto augimo dimensija turėtų būti artima vidutiniam kelių metų eksporto augimui.

READ  AB „AUGA Group“ ir jos dukterinės įmonės pristatė visuomenei ir investuotojams naujo verslo modelio, leisiančio plėsti technologijas ir tvarų maisto tiekimą, principus.

Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus nuosaikus, o išorinių veiksnių, tokių kaip žaliavinio maisto ir energijos kainos, poveikis bus mažas, metinis ir vidutinis metinis infliacijos lygis ir toliau mažės. 2012 m. pabaigoje bus taip pat. Mažiau nei 3 proc. Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2012–2015 m. laikotarpiu sieks 2,7–3,5 proc.

Sulėtėjus eksporto augimui 2012 m., darbo užmokestis augs kiek lėčiau nei 2011 m. Vėliau, atsigavus užsienio paklausai, toliau mažėjant šalies darbo jėgos kiekiui, darbo užmokestis neišvengiamai ims didėti sparčiau. ..

2011 metais nedarbo lygis buvo 15,4 proc., vidutiniškai apie 2,4 procentinio punkto mažesnis nei pernai, o nedarbo mažėjimas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į atvirą ES darbo rinką, ryškų gyventojų mažėjimą ir gyventojų senėjimą vidutiniu laikotarpiu, darbo jėgos augimo ar mažinimo stabilumo nesitikima. Numatoma, kad vidutinis metinis dirbančiųjų skaičius iki 2015 metų padidės 3,3 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 9,8 proc.

Didėjantis disbalansas Europos viešajame ir finansų sektoriuose, numatomas makroekonominis nuosmukis ir dėl šių priežasčių numatomas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos plėtros sulėtėjimas kelia didžiausią nerimą Lietuvos ekonomikai ir jos finansinėms institucijoms. Todėl Lietuvos eksporto rinkų ES perspektyvos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu peržiūrint ekonomikos raidos scenarijų.