Autorius: Herbert Titter, Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institutas

Lietuva gyvuoja nuo 2021 m. vidurio Tikslas Kinijos diplomatinė cenzūra ir ekonominis aplaidumas. Lietuvos vyriausybė Pekiną supykdė dviem priemonėmis – pasitraukimu iš 17+1 proceso, leidžiančiu atverti Rytų Europos šalių ir Kinijos dialogo platformą, bei Taivano vyriausybei atstovaujančiu biuru.

Nors Lietuva yra maža, jos politikos formuotojai tikina, kad ji gali pati nustatyti savo užsienio politiką, įskaitant diplomatinius santykius su Taivanu.

Bet Lietuvos ir Kinijos konfliktas virto Kinijos ir Europos Sąjungos konfrontacija. Kinija diplomatiškai reagavo į Lietuvos vyriausybę ir net maža šalis nenori toleruoti pasitraukimo iš 17 + 1 dialogo, kuris yra vienas vertingiausių prezidento Xi Jinpingo planų. Svarbiau už tai neleisti Lietuvai užmegzti santykių su Taivanu. Kinijos vadovybė baiminasi, kad tokių veiksmų toleravimas paskatins kitas šalis daryti tą patį.

Briuselis bando paremti ES valstybę narę, tačiau nenori kelti pavojaus ekonominiams ryšiams su Kinija. Nors jie dar nežino, kaip elgtis su Pekinu, Europos politikos formuotojai bent jau žino apie Kinijos laukiantį iššūkį. The ŠūkisPirmą kartą paskelbtas 2019 m., apima Europos politikos dviprasmiškumą Kinijos, kaip partnerės, konkurentės ir institucinės konkurentės, atžvilgiu. Lietuvos atvejis verčia ES pasirinkti toleruoti Kinijos politiką ginant savo prekybos interesus arba ginti mažą valstybę narę, kuri negali atsispirti Pekinui be kitų valstybių narių paramos.

Nors Lietuva mažai prekiauja su Kinija, Vokietija yra priklausoma nuo Kinijos prekybos. Pirmoji į Kiniją siunčia 1 procentą savo eksporto, antroji – 7 procentus. 2021 metais Vokietija eksportavo prekes Pagarba Kinija 104,6 mlrd. eurų (110 mlrd. JAV dolerių) – daugiau nei kitų dešimties ES šalių kartu paėmus. Vokietijos visuomenėje prekyba jau seniai buvo atsieta nuo užsienio politikos. Prekyba tiek su Kinija, tiek su Rusija buvo laikoma teisėta, nes buvo manoma, kad ilgainiui prekyba prisidės prie to, kad šios šalys taptų atviresnės ir demokratiškesnės.

2021 m. „Volkswagen“ generalinis direktorius Herbertas Dice’as Pažymėjo Tik 5,7 procento pasaulio gyventojų gyvena „mes žinome“ demokratijose. Tačiau Diesso cituojamas Economist Democracy Index įvardija tokias šalis kaip Belgija, Italija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos kaip „defektyvias“ demokratijas. Svarbu tai, kad net ne vienas Vokietijos laikraštis suabejojo ​​šiuo verslo Kinijoje ir kitose nedemokratinėse šalyse pateisinimo.

Vokietija buvo viena iš ES šalių, iš pradžių reiškusių simpatijas Lietuvai. Tačiau nėra kolektyvinio atsako į Kinijos grėsmę. Tai gali pasikeisti, kai Briuselis svarsto sankcijų šalims, siekiančioms daryti įtaką politiniams procesams, sąrašą. Taip vadinamas Priemonė prieš prievartą Europos Komisija leis įvesti tarifus ir kvotas bei apribos prieigą prie grupės finansų rinkų, viešųjų pirkimų ir ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų.

Vokietijos verslas atkreipė dėmesį į Lietuvos klausimą. Tiesioginė priežastis – Kinija ne tik boikotavo tiesioginį eksportą iš Lietuvos, bet ir Lietuvoje pagamintus gaminius su komponentais, o tai paveikė kai kurių Vokietijos automobilių dalių tiekėjų tiekėjus. Dėl boikoto Europos Komisija pateikė ieškinį Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje.

Tačiau yra priežasčių abejoti ES galimybėmis pagerinti Kiniją šiame konflikte. Pirma, yra nedaug įrodymų, kad Kinijos vyriausybė oficialiai kontroliuoja importą. Pekinas teigia, kad privataus sektoriaus įmonės keičia savo platinimo sistemas ir ES bus sunku pateikti pakankamai įrodymų, kad importo apribojimai atsirado dėl vyriausybės užsakymų, o ne verslo sprendimų.

ES parama Lietuvos politikai vadovauti Taivano vyriausybės įstaigai, o ne Taipėjaus ryšių tarnybai, mažėja. Lietuvos prezidentas Kitanas Nousada pareiškė, kad „neteisinga“ leisti Taivanui atidaryti biurą tokiu įžeidžiančiu pavadinimu.

Galiausiai Pekinas vis tiek nori atsijungti nuo Vakarų tiekėjų. Tradiciškai žinoma, kad Kinijos vystymuisi reikia importo iš EBPO šalių. Tačiau prezidentas Xi daugeliu atvejų pareiškė, kad mažas importas yra pageidautinas, kad importas iš EBPO šalių būtų Kinijos įmonės, privačios arba valstybinės, o Pekinui gali nereikėti nerimauti, nes jie pertvarko savo tiekimo grandines.

Europos Sąjunga ir toliau peržiūri savo išorės ekonominius santykius Ukrainoje, sukeltus dabartinio karo. ES valstybės narės stebi tarptautinių santykių etikos silpnėjimą, o tvirtas laikymasis Baltijos šalių atžvilgiu yra esminis Briuselio atsako komponentas. Lietuvos patirtis padeda parodyti mažų ekonomikų įtaką ekonominei prievartai, kurią ES turėtų stengtis sumažinti.

Tuo pačiu metu Briuselis turi susidoroti su Kinija ir Rusija. Kai kurie stebėtojai teigia, kad tai yra gera proga sumažinti ekonominius ryšius su dviem diktatūromis, kiti nerimauja, kad vertybėmis pagrįsta užsienio politika gali lemti pajamų ir darbo vietų praradimą. Geopolitinėje konkurencijoje ES neturėtų kovoti tarp Kinijos ir JAV.

Herbertas Dieteris yra vyresnysis Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto Berlyne narys ir kviestinis profesorius Cepelino universitete Bodeno ežere.