(ANSA) – ROMA, gruodžio 30 d. – Daugybinių krizių metai eina į pabaigą. Sparčiai augančios energijos kainos, augantis migrantų skaičius, tariamas korupcijos skandalas ES Parlamente ir Rusijos karas Ukrainoje sukrėtė ES įstojimą į 2023 m. Šios problemos vos persuka 2023 m. slenkstį – vis dėlto viena ES valstybė narė turi pagrindo džiaugtis.

Prieiga prie euro zonos ir Šengeno Kroatija taps visiškai integruota Europos Sąjungos nare nuo 2022 m. Nuo kitų metų pradžios šalis priklausys ir euro zonai, ir Šengeno erdvei be vidaus sienų kontrolės.

Taip Kroatija prisijungė prie 15 šalių (Belgija, Estija, Prancūzija, Graikija, Vokietija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija), kurios yra labiausiai integruotų federacijų narės, klubo. Žemyne ​​– Europos Sąjunga, euro zona, Šengeno erdvė ir NATO. Kroatija yra viena iš šių klubų, prieš 30 metų turėjusių komunistų partijos sistemą, kaip ir Estija, Latvija, Lietuva ar Slovėnija, narių.

Tikimasi, kad Kroatijos narystė euro zonoje ir Šengeno erdvėje padės šaliai toliau stiprinti ekonomiką ir pagerinti savo piliečių gyvenimo lygį. Tuo tarpu Bulgarija ir Rumunija dar turi palaukti, kol prisijungs prie Šengeno erdvės. Kitos ES valstybės narės nesugebėjo pasiekti reikiamo sutarimo ir 2022 metų gruodį nusprendė neleisti joms patekti į laisvųjų kelionių zoną su Kroatija. Todėl Bulgarija tikisi, kad ES padės tvarkyti šalies išorės sienas ir tikisi iki 2023 metų spalio kartu su Rumunija prisijungti prie laisvos kelionių zonos.

Bulgarija taip pat ruošiasi narystei euro zonoje, kad iki 2024 metų sausio įsivestų eurą.

Rusijos karas Ukrainoje ir energijos kainos Tikėtina, kad Rusijos karas ir jo padariniai ir toliau lems ES darbotvarkę 2023 m. Vienas iš jų – stiprus energijos kainų augimas ES. Po kelis mėnesius trukusių diskusijų, kaip spręsti šiuos klausimus, valstybės narės pasiekė kompromisą per susitikimą iki metų pabaigos. Siekdami pažaboti pernelyg didelį dujų kainų kilimą, ES energetikos ministrai sutiko tam tikromis sąlygomis nustatyti viršutinę dujų kainų viršutinę ribą. Kaip teigiama pranešime spaudai, priemonė įsigalios nuo 2023 metų vasario 15 dienos.

Po susitikimo vyriausiasis derybininkas, Čekijos pramonės ministras Josefas Sekela paskelbė, kad susitarimas atvėrė kelią kitiems teisės aktams, kuriais siekiama spręsti Rusijos smarkiai sumažinto energijos eksporto į bloką pasekmes.

Tačiau Slovėnija tikisi, kad blokas pateiks veiksmingų ir tvarių sprendimų, kaip įveikti krizę, nustatydamas dujų ir elektros rinkos kainas bei užtikrindamas energijos tiekimą žiemai. Bulgarija taip pat tikisi Europos Sąjungos, kai kalbama apie energijos kainų reguliavimą. Energetikos krizė, infliacija ir ekonomikos nuosmukis 2023 metais ir toliau bus sutelktas į Europos Sąjungą.

ES atsakas į JAV infliacijos įstatymą Belgijai vienas iš svarbiausių klausimų 2023 m. pradžioje bus atsakas į JAV infliacijos įstatymą ir valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas. Apie šias priemones paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Gruodžio 14 d. ji sakė, kad sausio mėn. Komisija pasiūlys naujas paprastesnes taisykles, skirtas remti ekologiškas technologijas ES.

Tai yra atsakas į neseniai priimtą reikšmingą Vašingtono įstatymo projektą, pavadintą Infliacijos mažinimo įstatymu (IRA). „Turime pateikti savo atsakymą, Europos IRA“, – sakė von der Leyenas.

JAV teisės aktai suteikia mokesčių kreditus JAV vartotojams, perkantiems elektra varomas transporto priemones su baterijomis, pagamintomis šalyje, ir kai kuriose šalyse, kurios yra sudariusios laisvosios prekybos sutartis su JAV. Europos Sąjunga ir JAV yra pagrindiniai prekybos partneriai, tačiau tokio susitarimo nėra.

Europos Sąjunga sukritikavo 369 milijardų JAV dolerių paramą, skirtą klimatui nekenksmingų technologijų skatinimui, baimindamasi, kad gamintojams persikeliant į JAV gali sumažėti bloko pramoninė bazė. Šioms problemoms spręsti iki šiol buvo sudaryta bendra ES ir JAV darbo grupė.

Belgija primygtinai reikalauja, kad atsakymas būtų bendras europietis.

Belgija, būdama didžiausią biudžeto deficitą turinti šalis Europos Sąjungoje, neturi pakankamai ugnies, kad galėtų dalyvauti paramos lenktynėse. Pranešimas apie didžiulę Vokietijos paramą energijos krizei palengvinti privertė Belgijos pramonę labai sunerimti.

Imigracija Slovėnijai nelegali imigracija į bloką yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti Europos lygmeniu. Neatsižvelgiant į greitą sprendimą, Slovėnija ketina stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis pasitelkdama regionines iniciatyvas, pvz.

g. su Kroatija. Kroatijai įstojus į Šengeno erdvę ir bendrai sienai nebebus išorinei Šengeno erdvei, Slovėnija tikisi glaudesnio bendradarbiavimo. Šalis ir toliau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Austrijos policijos patikras prie Slovėnijos sienos 2022 m., Šengeno sistema turi pradėti veikti visiškai.

Kaip paskelbė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex, per pirmuosius 11 2022 m. mėnesių ES išorės sienas neteisėtai kirto apie 308 000 žmonių. Tai yra 68 % daugiau, palyginti su tuo pačiu 2021 m. .

Pasak agentūros, kuri užfiksavo apie 140 000 neteisėtų kirtimų regione, Vakarų Balkanai vėl tapo „aktyviausiu migracijos keliu į ES“, o tai 152% daugiau nei 2021 m.

Be to, Belgija, kaip šalis, daranti didžiulį spaudimą savo prieglobsčio sistemai, ir toliau reikalaus didesnio solidarumo ES lygmeniu, sudarys naująjį Europos migracijos paktą ir laikysis Dublino taisyklių, kol bus įgyvendintas šis naujas susitarimas.

Pagal ES teisę šalis, į kurią pirmą kartą atvyksta migrantas, yra atsakinga už asmens priėmimą ir prieglobsčio prašymų tvarkymą, o tai dažnai sukelia trintį tarp valstybių narių.

(pamiršti).