Nors centro kairioji socialdemokratų partija (LSDP) šiuo metu balsuoja prieš Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje, tikimasi, kad žemas rinkėjų aktyvumas dėl nuovargio rinkimuose bus palankus dabartinei Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams. Lietuva (ELP).

Kaip joje nurodyta Europos egzaminai Nacionalinių apklausų požiūriu, opozicinė socialdemokratų partija LSDP (S&D) šiuo metu pirmauja su 27% ir tikimasi, kad ji laimės vienu mandatu daugiau nei turimos dvi.

Tačiau rinkėjų aktyvumas turės didelės įtakos rinkimų, kuriuose lietuviai išsirinks 11 kitų europarlamentarų, baigčiai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilbisaskas.

„Jei daugelis žmonių nedvejodami atvyks, tai gali būti palanku konservatorių partijai Tėvynės sąjungai-Krikščionys demokratai. Kad ir koks oras būtų”, – portalui „Euractive” sakė V. Vilpišauskas.

Centro dešiniųjų TS-LKD (EPP) frakcija, pagrindinė valdančiosios koalicijos partija, šiuo metu užima antrąją vietą su 14 proc., Europos rinkimų duomenimis, ir ketina prarasti vieną iš trijų dabartinių vietų Europos Parlamente. . .

Žaliųjų partijos laukia teigiamos perspektyvos – naujokai – Demokratinė sąjunga „Vardan Leitvos“ (Žalieji/ELA) balsuos už dvi europarlamentarų vietas, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (Žaliųjų/ELA) – išsaugos vieną vietą. Dabartinis užsakymas.

Tuo pat metu tikimasi, kad po vieną mandatą iškovos liberalas liberalas Sąjūdis (Atnaujinanti Europa), Leitvos regiono partija (S&T) ir Torbo partija (NI).

Rinkimų nuovargis

Nepaisant dabartinio LSTP populiarumo, Wilbisauskas perspėja, kad rezultatas vis tiek gali keistis priklausomai nuo balsų skaičiaus..

Su dviem ratais Prezidento rinkimai Europos Parlamento rinkimai, vyksiantys gegužę, o parlamento rinkimai spalį, atrodo, yra tik dar vieni rinkimai per rinkimų metus.

„Prezidento rinkimai yra labai populiarūs. „Prieš penkerius metus jie buvo tą pačią dieną, o prezidento rinkimuose dalyvavo apie 52 proc., taigi toks pat buvo ir Europos Parlamento rinkimuose“, – aiškina Vilpišauskas.

Tačiau paskutinį kartą Europos Parlamento rinkimai atskirai – kaip ir šiemet – vyko 2009 m. Tik 21 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos gyventojų balsavo, todėl rinkėjų aktyvumas yra žemiausias ES.

„Kadangi turėjome du prezidento rinkimų turus, įtariu, kad birželio 9-ąją balsuos mažiau žmonių. Gali būti ir mažiau nei 30 proc.“, – sako ekspertas.

Maža diskusija

Kitas veiksnys, galintis nuvertinti Europos Parlamento rinkimų svarbą, yra matomos kampanijos trūkumas, neskaitant visuomeninio transliuotojo organizuojamų debatų. LRT.

Pasak Vilpišausko, partijos yra susitelkusios į artėjančius Seimo rinkimus, į Europos Parlamento rinkimus matydami kaip „galimybę partijoms prisistatyti ir tikėtis, kad rinkėjai juos prisimins rudenį“.

Nors saugumas ir saugumas šiuo metu lietuviams yra svarbiausi, o 60% respondentų juos įvardija kaip svarbiausius, neseniai atlikto Eurobarometro duomenimis, Vilpišauskas teigė, kad partijų pozicijos šiais klausimais greičiausiai nebus vienodos ir ryžtingos.

„Dauguma partijų – tiek statuso, tiek opozicinių, bent jau daugumos parlamentinių partijų – turi labai panašią nuomonę apie geopolitiką. Tai tikrai ne kažkas, kas jas skiria (…) Nesu tikras, kad tai bus skalda”, – ekspertas. sakė.

Kitas Eurobarometro tyrimas parodė, kad lietuviai labai domisi naryste ES. VilbisauskasGalbūt dar viena priežastis mažai diskutuoti apie Europos Parlamento rinkimus.

„Jei žmonės džiaugiasi ES, jie tikrai nesileis į diskusijas“, – sakė ekspertas.

„Nuobodu, tai gerai“, – pridūrė jis.

[Edited by Daniel Eck/Alice Taylor]

Skaitykite daugiau su Euractiv