Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje atlikta „Swedbank“ apklausa parodė, kad estų susidomėjimas aplinką tausojančiais pasirinkimais yra menkas – nors daugelis planuoja įsigyti naują automobilį ar namą arba atnaujinti esamą būstą, aplinkosauginis pėdsakas jų pasirinkimui turi mažai įtakos.

„Norstatt“ apklausos metu buvo nagrinėjamas žmonių požiūris ir ateities planai dėl automobilio ir būsto nuosavybės, būsto atnaujinimo ir energijos taupymo sprendimų.

Rezultatai atskleidė, kad dauguma estų turi automobilį su benzininiu arba dyzeliniu varikliu. 58 procentai respondentų, pirkdami naują automobilį, svarstytų galimybę įsigyti elektromobilį, tačiau 21 procentas mano, kad tai nepadarys daugiau nei po 10 metų.

Tarmo Ulla, „Sudbank Estonia“ privačių klientų vadovas, pastebėjo, kad estai vis dar pirmenybę teikia transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu, o elektromobiliai sudaro tik tris–keturis procentus visų parduodamų lengvųjų automobilių.

Apklausa taip pat atskleidė, kad kas penktas estas planuoja įsigyti naują būstą. Pirkti 43 procentus šių gyventojų motyvuoja noras turėti didesnį būstą, 41 procentą – noras gyventi privačiame name, o 35 procentus – noras gyventi didesnės talpos name. Sezonas.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis savo namų energijos vartojimo efektyvumą laiko svarbiu

Renovuodami būstus energinį efektyvumą svarbiu motyvuojančiu veiksniu laiko 28 procentai estų, tai yra šiek tiek mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje, kur šie skaičiai yra atitinkamai 35 ir 39 procentai.

Tačiau visose trijose šalyse ekologinis pėdsakas yra svarbiausias atsinaujinimo aspektas. Tik 17 procentų estų mano, kad ekologinis pėdsakas yra labai svarbus regeneruojant, o Latvijoje – 20 procentų, o Lietuvoje – 31 procentą.

Kalbant apie buitinę techniką, latvių ir lietuvių informuotumo apie energijos vartojimo efektyvumą lygis yra šiek tiek aukštesnis – atitinkamai 65 ir 66 proc., o Estijoje – 58 proc. Latvija ir Lietuva taip pat turi didesnę A klasės prietaisų dalį – atitinkamai 42 ir 41 proc. Palyginimui, Estijoje A klasės įranga naudojasi 31 procentas gyventojų.

Apibendrinant, apklausos rezultatai rodo, kad susidomėjimas energiją taupančiais sprendimais iš esmės yra Estijoje ir Baltijos šalyse, tačiau žmonių pasirinkimą dažnai riboja kaina.