Estija perima Baltijos Asamblėjos pirmininkavimą Lietuvai | žinios

Estija, Latvija ir Lietuva kartu tapo jėga, su kuria reikia skaičiuoti, penktadienį per 42-ąją Baltijos Tarybos sesiją sakė Baltijos Tarybos pirmininkas.

Penktadienį Taline vyko 42-oji Baltijos Asamblėjos sesija, kurios metu Estija perdavė pirmininkavimą Lietuvai.

Sesijos metu buvo priimta rezoliucija, kurioje akcentuojamas tolesnio bendradarbiavimo poreikis stiprinti bendradarbiavimą saugumo, krizių valdymo, civilinės gynybos, žiniasklaidos ir informacinės erdvės, energetikos, transporto infrastruktūros ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse.

Sesijai pirmininkavęs Baltijos Tarybos pirmininkas, Estijos delegacijos vadovas Timo Suslovas padėkojo kaimyninėms šalims už puikų bendradarbiavimą.

„Estija, Latvija ir Lietuva tapo jėga, galinčia daryti realią įtaką pasaulio politikai – ir šis bendradarbiavimas tęsis. Ir toliau dirbsime, kad Baltijos šalys būtų saugios, susietos ir inovatyvios. Perduok BA pirmininkavimą Lietuvai su orumą“, – sakė jis.

Naujasis BA prezidentas Andrius Kupčinskas asamblėjoje kalbėjo ir apžvelgė Lietuvos prioritetus pirmininkavimo metu, šūkiu „Tiek stipresniems ir atsparesniems kartu“.

Latvijos, Estijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai Rygoje 2023 m. lapkričio 24 d. Šaltinis: Annika Haas

Penktadienį posėdžiavo Baltijos šalių vyriausybių ir parlamentų bendradarbiavimo asamblėja Baltijos Taryba.

Užsienio reikalų ministras Markus Sagna (East 200) pirmininkavo 29-ajai Baltijos Tarybos sesijai ir teigė, kad bendradarbiavimas yra itin svarbus sudėtingoje tarptautinio saugumo situacijoje.

Jis dar kartą patvirtino nepajudinamą Baltijos šalių vienybę tarptautinėje arenoje ir remiant Ukrainą.

„Mes kartu saugome Vakarų pasaulio vartus“, – sakė Sagna. Estijai, Latvijai ir Lietuvai esamoje saugumo situacijoje gresia egzistenciniai saugumo interesai.

Jis sakė, kad Baltijos šalys dabar turėtų sutelkti dėmesį į agresijos kainos didinimą, įskaitant naujų sankcijų su ES kūrimą.

Kaip pasienio valstybės, Baltijos šalys atlieka svarbų vaidmenį išvengdamos Rusijos ekonominių sankcijų, pažymėjo Sagna.

Savo kalboje ministras pabrėžė geresnio susisiekimo vaidmenį užtikrinant Baltijos šalių saugumą, užtikrinant, kad „Rail Baltic“ būtų baigtas iki 2030 m. Jis taip pat kalbėjo apie energetinių ryšių su Rusija nutraukimą ir dėmesio perkėlimą į atsinaujinančią energetiką. Baltijos energetikos politikos žingsniai.

READ  Lietuva prieš Italiją - futbolo rungtynių ataskaita - 2021 m. Kovo 31 d

Sekite ERR pranešimus Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *