Estija, Latvija ir Lietuva yra norinčios ir panašiai mąstančios Amerikos sąjungininkės

Tęsti LietuvaPo ryžtingų žingsnių Estija ir Latvija ką tik atsisakė dešimtmečio senumo Kinijos iniciatyvos užmegzti ryšius su Vidurio ir Rytų Europos šalimis.

2012 metais Kinija pradėjo vadinamąją 17+1 iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti savo verslo ir investavimo galimybes 17 Rytų ir Vidurio Europos šalių. Iniciatyvą apibūdindama kaip diplomatinę priemonę, skirtą abipusiai naudingai bendradarbiauti ir vystytis visoms šalims, Kinija pirmenybę teikė savo prekybos ir investicijų sąveikai su regionu, ypač infrastruktūros ir technologijų srityje.

Po dešimtmečio paaiškėjo, kad ši iniciatyva nėra „visiems naudingas“ procesas, nes Kinija įgavo didesnę ir vis labiau nepageidaujamą ekonominę ir politinę įtaką regione, o Europos tautos – mažai.

Praėjusių metų gegužę Lietuva tapo pirmąja šalimi, pasitraukusia iš iniciatyvos „Pekinas 17 + 1“, kurią išryškino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Aišku kad „nebėra tokio dalyko kaip „17 +1“, nes praktiniais tikslais Lietuva yra išėjusi“, ir paragino kitas ES šalis sekti pavyzdžiu.

Stiprus smūgis Kinijos strateginiam diplomatiniam ryšiui su Europa, ypač esant dideliam susirūpinimui dėl Pekino santykių su savo pirmykšte prieše Maskva ir Estija rugpjūčio 11 d. prisijungė prie Lietuvos pasitraukdamos iš Pekino vadovaujamos iniciatyvos.

Žvelgiant iš platesnės užsienio politikos perspektyvos, suverenus trijų Baltijos valstybių sprendimas atsisakyti Kinijos remiamo forumo galbūt nestebina. Estija, Latvija ir Lietuva buvo pranašesnės daugeliu svarbių geopolitinių matmenų. Baltijos trio buvo veiksmingi politikos gynėjai Laisvėstiprūs NATO rėmėjai ir įsipareigoję investuotojai į savo gynybos pajėgumus.

Ekonomikos srityje, nors neapibrėžtumas tebėra, Baltijos šalių ekonomikos gavo naudos iš per pastaruosius 25 metus sukaupto didelio atsparumo laipsnio.

Remiantis „Heritage Foundation“ kasmetiniu Ekonominės laisvės indeksu, kuriame lyginamos verslumo sistemos įvairiose pasaulio šalyse, trijų Baltijos šalių ekonominės laisvės reitingai laikui bėgant gerokai išaugo ir dabar gerokai viršija regioninius ir pasaulinius vidurkius.

READ  Lietuva sako, kad Baltarusija perkelia migrantus ir planuoja pastatyti sienos barjerą حاجز

Taip pat verta paminėti, kad Estija, Latvijair Lietuva nedviprasmiškai įrodė, kad yra ištikimi Amerikos sąjungininkai, juolab kad 1990-ųjų pradžioje po Sovietų Sąjungos žlugimo atgavo nepriklausomybę.

Šiemet minime JAV ir trijų Baltijos valstybių diplomatinių santykių šimtmetį. Jie padarė didelę pažangą link laisvosios rinkos demokratijos ir teisinės valstybės, palaikydami Vakarus, ypač JAV, ir atmesdami Rusijos raginimus likti neutraliems arba Rusijos įtakos sferoje pasibaigus šaltajam karui. Jų bendras noras integruotis į Vakarų politines, ekonomines ir saugumo struktūras atspindi regiono kultūrą ir paveldą.

EstijaLatvija ir Lietuva yra Amerikos bendraminčiai, norintys ir ištvermingi partneriai. Jie tvirtai laikosi laisvės, gero valdymo ir žmogaus teisių vertybių. Norint sustiprinti ir sustiprinti praktinę, vertybėmis pagrįstą partnerystę, labai svarbu, kad Vašingtonas parodytų kuo stipresnę Baltijos šalių sąjungininkų paramą.

Neseniai bendrame laiške prezidentui Joe Bidenui trys Baltijos valstybių vadovai patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti Baltijos šalių ir JAV ekonominį bendradarbiavimą. rodydamas „Trijų jūrų iniciatyva leis sukurti darnesnį Rytų NATO šalių bloką, taip pat sukurti reikalingą energetikos, transporto ir skaitmeninės infrastruktūros infrastruktūrą su Ukraina ir kitomis mūsų regiono šalimis, kurioms būdinga. pagal demokratines vertybes“.

Vašingtonas turėtų pasveikinti šį savalaikį priminimą.

Žvelgiant iš JAV užsienio politikos perspektyvos, Trijų jūrų iniciatyva – pradėta 2016 m., siekiant palengvinti 12 ES šalių plėtrą ir susisiekimą aplink Baltijos, Juodąją ir Adrijos jūrą ir tarp jų – turėtų būti laikoma praktiškiausia politine-ekonomine iniciatyva, atsiradusia Vidurio ir Rytų Europoje per pastaruosius pusšimtį metų. .

Tiesą sakant, Amerika palaiko šią iniciatyvą protingas ir strategiškasPragmatiškas JAV interesas yra stiprinti bendradarbiavimą su Baltijos šalimis, didinant investicijas Trijų jūrų iniciatyva.

Ateinantys mėnesiai yra tinkamas metas Vašingtonui ir jo transatlantiniams partneriams, tokiems kaip Estija, Latvija ir Lietuva, išlikti tvirtiems ir tvirtiems bei pasiruošti naujai bendradarbiavimo erai įveikti iššūkius.

READ  „Analytics BNN“ 2020 m. Lietuvoje: COVID-19 sustiprino visuomenę ir buvo suformuotas naujas pavyzdinis kabinetas - „Baltic News Network“

Šis kūrinys iš pradžių pasirodė Dienos signalas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *