Energijos kaupimo vaidmens Lietuvos energetikos rinkos vystymuisi tyrimas

Energijos kaupimas vaidina svarbų vaidmenį plėtojant Lietuvos energetikos rinką ir yra atrama šaliai pereinant prie tvarios ir atsparios energetikos sistemos. Lietuvai toliau plėtojant atsinaujinančios energijos iniciatyvas, negalima pervertinti energijos taupymo svarbos subalansuojant pasiūlą ir paklausą, gerinant tinklo patikimumą ir mažinant anglies dvideginio išmetimą.

Lietuvos energetikos rinka pastaraisiais metais patyrė didelių pokyčių, kuriuos lėmė šalies įsipareigojimas siekti ES atsinaujinančios energijos tikslų ir siekis tapti energetiškai nepriklausoma. Šalis daug investavo į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjo ir saulės energija. Tačiau šių energijos šaltinių pertrūkiai yra iššūkis, todėl čia atsiranda energijos kaupimas.

Energijos kaupimo sistemos gali kaupti perteklinę energiją, pagamintą didelio atsinaujinančios energijos gamybos laikotarpiais, ir išleisti ją, kai gamyba yra maža arba paklausa yra didelė. Šis gebėjimas subalansuoti pasiūlą ir paklausą yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią elektros energijos tiekimui ir užtikrinti stabilų energijos tiekimą. Lietuvoje, kur orai nenuspėjami, energijos kaupimo sistemos gali būti buferis nuo atsinaujinančios energijos gamybos svyravimų ir taip padidinti tinklo patikimumą.

Taip pat tokios energijos kaupimo technologijos kaip akumuliatoriai ir hidroakumuliacinės talpyklos padės sumažinti Lietuvos anglies dvideginio emisiją. Saugodamos atsinaujinančios energijos perteklių, šios technologijos gali išstumti iškastinio kuro energijos gamybą didelės paklausos laikotarpiais, todėl labai sumažėja anglies dvideginio išmetimas. Tai ypač svarbu Lietuvai, nes ji stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus klimato kaitos srityje pagal Paryžiaus susitarimą.

Be šios naudos, energijos kaupimas palengvina paskirstytų energijos išteklių (DER) integraciją, prisidedant prie Lietuvos energetikos rinkos plėtros. Lietuvoje vis labiau populiarėja DER, stogo saulės baterijos ir mažos vėjo turbinos. Tačiau jų integravimas į tinklą gali būti sudėtingas dėl kintamos produkcijos ir geografinio šių išteklių paplitimo. Energijos kaupimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius suteikdamas lankstų ir lokalizuotą DER produkcijos valdymo sprendimą.

Be to, energijos kaupimas atlieka svarbų vaidmenį gerinant Lietuvos energetinį saugumą. Šiuo metu Lietuva yra labai priklausoma nuo energijos importo, ypač iš Rusijos. Sukaupus atsinaujinančios energijos perteklių, energijos taupymas sumažins šią priklausomybę ir padidins Lietuvos energetinį savarankiškumą.

Apibendrinant, energijos kaupimas yra svarbus Lietuvos energetikos rinkos plėtros elementas. Tai sprendžia iššūkius, kylančius dėl atsinaujinančių energijos šaltinių pertrūkių, prisideda prie anglies dvideginio išmetimo mažinimo, palengvina DER integraciją ir pagerina energetinį saugumą. Lietuvai toliau tobulinant atsinaujinančios energijos darbotvarkę, energijos kaupimo vaidmuo tampa dar svarbesnis. Atrodo, kad tautos energetikos ateitis yra neatsiejamai susijusi su jos gebėjimu efektyviai ir efektyviai kaupti energiją.