Lietuva yra valstybės reguliuojamas EMI licencijos gavimo procesas. Verslininkai, nusprendę dirbti šioje srityje ir norintys gauti mokėjimo sistemos leidimą, nuo šiol savo klientams paskyras galės registruoti nuotoliniu būdu. Šis leidimas Lietuvoje gali būti išduotas per kelis mėnesius (ne daugiau kaip šešis mėnesius), o tai yra vienas iš jurisdikcijos privalumų. Norėdami susidoroti su šios srities įmonės kūrimo specifika, pasinaudokite kompetentingų specialistų paslaugomis.

Jei turite, pavyzdžiui, EMI licenciją JK, tuomet Lietuvos valstybės institucijos jums išduos licenciją pagreitintu režimu. Ši lengvata taip pat suteikiama vadovams, kurie jau yra įsteigę korporaciją Lietuvoje ir turi ten įmonės sąskaitą. Nerezidentai šalyje privalo pereiti visus mokėjimo sistemos licencijos gavimo Lietuvoje etapus pagal Europos Sąjungos direktyvas. Dėl to ir nuspręsta rinktis įmonę su pratęsimu Licencija paruošta pardavimui Tai pats pelningiausias ir nesunkiausias kelias verslininkui.

Lietuvos reikalavimai griežtėja – bankai baiminasi

Nerezidentams, kurių veikla nesusijusi su šalies teritorija, bankai dabar nebeatidaro ir neuždaro esamų sąskaitų. Jie uždaro sąskaitas ne tik trečiųjų šalių, bet ir Europos Sąjungos šalių piliečių nerezidentams. Bankai bijo. Pagrindinis argumentas bankams – pelnas, kurį jie gauna iš nerezidentų, nepadengia su jų kontrole susijusių išlaidų. Įtartinų lėšų perėjimas per Danske Pank Estijoje ir po to bankui skirta bauda už nekontroliavimą, incidentas su ABLV banku Latvijoje, kuris uždarė savo korespondentų sąskaitas JAV ir dėl to buvo likviduotas – visa tai yra išsigandęs, o likę bankai sugriežtino saugumo priemones.

Problema galėtų būti išspręsta, jei reguliuotojai išleistų įsakymą, įpareigojantį bankus atidaryti sąskaitas įmonėms, kurių savininkai yra užsieniečiai, tačiau dabar tokios tvarkos nėra ir bankai gali laisvai daryti, kaip jiems atrodo tinkama.

Skaitmeninių pinigų ir tradicinių mokėjimo įstaigų licencijavimas

Šiandien visiškai nebūtina atidaryti savo banko, kad būtų galima pradėti teikti banko paslaugas: sparti finansinių technologijų plėtra pastūmėjo Europos šalis į naujų tipų leidimus – visų pirma elektroninių pinigų licencijavimą. Tačiau nepaisant aktyvios finansų sektoriaus skaitmeninimo, vis dar galima aptikti nesusipratimų, o kartais ir nepasitikėjimo elektroninių pinigų įstaigomis ar elektroninėmis piniginėmis, kaip jas vadina žmonės. Verslo aplinkos ir galutinių vartotojų atstovai pirmenybę teikia tradiciniams bankams, beatodairiškai manydami, kad mokėjimo paslaugos yra mažiau patikimos. Nors EMI licencija Europoje jau yra saugumo garantija, skirtingai nuo standartinių mokėjimo priemonių.

EMI gali teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsidaryti sąskaitą savo įmonei galite ne banke, o licencijuotoje įmonėje – taip bus lengviau. Be to, jei jūsų apyvarta yra didelė, o tai leidžia apsvarstyti savo licenciją, šis straipsnis skirtas jums. Pagrindinis skirtumas tarp banko ir EMI galutiniams vartotojams yra teikiamose paslaugose. Taigi pagrindinis tradicinių bankinių įstaigų darbas yra skolinimo ir mokėjimo paslaugos – einamųjų sąskaitų atidarymas, debeto kortelių išdavimas ir įsigijimas. Įmonėms draudžiama siūlyti EMI paskolas ar kredito korteles.

Kitas veiksnys, skiriantis EMI įmonę nuo banko, yra tai, kad EMI gali nuotoliniu būdu atidaryti sąskaitas tiek asmenims, tiek įmonėms, o tai reiškia paprastumą ir greitį. COVID-19 metu ši parinktis ypač naudinga.

Lietuvos teisinės bazės privalumai

1. Palankūs mokesčiai ir rinkliavos.

Fintech struktūrų pardavimo mokesčiai, licencijavimo mokesčiai ir metiniai licencijavimo mokesčiai yra vieni mažiausių ES regione. Be to, kitaip nei daugelis kitų Europos Sąjungos miestų, Vilnius netaiko tarybos mokesčio naujai besikuriančioms fintech įmonėms.

2. EMI leidimai, pasai ir vizos.

EMI licencijos gavimas yra labai paprastas norint gauti procesą ir sertifikatą kitose ES šalyse, o tai trunka nuo 1 iki 3 mėnesių ir nereikalauja jokių investicijų. Taip pat vizos galioja startuoliams už ES/EEE ribų, ketinantiems užsiimti novatorišku verslu Lietuvoje.

3. Dalyvavimas SEPA.

Nuo 2016 metų Lietuva prisijungė prie Bendros Europos mokėjimų erdvės, vienijančios 34 pasaulio šalis. Turėdama vieną SEPA sąskaitą šalis narė gali tapti lėšų mokėtoja arba gavėja į bet kurią SEPA šalį/iš jos.

4. Pažink savo klientą.

Lietuvos specialus mokėjimo leidimas leidžia nuotoliniu būdu tikrinti klientą: teikti inovatyvius KYC procesus (kliento identifikavimo taisykles) nuotoliniam klientų patikrinimui, tokius kaip: elektroninis parašas, vaizdo identifikavimas, nuskenuotų dokumentų kopijų pateikimas, pirmoji operacija su kredito institucija.