Priešingai nei šių metų pradžioje nustatytas ekonominės veiklos pagreitis, Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei tikėtasi kovo mėnesį – 2,1 proc. Spartus infliacijos mažėjimas tęsis – 2024 metais kainų augimas sulėtės iki 1,1 proc. Tuo pačiu metu atlyginimai augs vidutiniškai 9,5 proc. Tai gerokai viršys kainų augimo tempus ir padidins gyventojų perkamąją galią. To tikimasi Finansų ministerijos atnaujintame ekonomikos raidos scenarijuje.

„Lietuvos ekonomikos atsigavimas vis spartėja, o kitais metais, atsigaunant išorės paklausai, augimas tikimasi dar labiau stiprėti Atnaujintos prognozės rodo, kad šalies ekonomika šiemet augs greičiau nei tikėtasi kovo mėnesį, infliacija toliau mažės ir su. darbo rinka išlieka atspari , Darbo užmokesčio augimas šiemet išliks aktyvus ir šiemet gerokai viršys kainų augimo tempus, dėl to šiais metais žmonių perkamoji galia viršys prieškarinį lygį, taip didindamas vidaus vartojimą Jintari Sekisti.

Finansų ministerijos parengtame ekonominės plėtros scenarijuje tikimasi, kad po nežymaus nuosmukio pernai, 2024 metais didėjant paklausai vidaus ir užsienio rinkose, Lietuvos BVP atsigaus – augimo tempas gali siekti 2,1 proc., o 2025 m. -2027 metais jis galėtų paspartėti vidutiniškai iki 2,9 proc.

Nors šių metų pradžioje nedarbas kiek išaugo, dirbančiųjų šalyje padaugėjo 2,8 proc., o darbo pasiūla – iki 3,3 proc. Prognozuojama, kad dėl ekonominės veiklos atsigavimo dėl didelės darbuotojų paklausos ir padidėjusios jų pasiūlos 2024 metais dirbančių gyventojų skaičius padidės 1,4 procento. Numatoma, kad šiais metais nedarbo lygis sieks 7,2 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuolat mažės.

Pagal minėtą scenarijų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šiemet, palyginti su praėjusiais metais, turėtų kilti kiek nuosaikus, tačiau vis tiek bus pakankamai spartus ir sieks 9,5 proc. Vėlesniais vidutinės trukmės metais (2025–2026 m.) darbo užmokestis kasmet gali augti 6,4 proc.

Atlyginimų augimas šiais ir ateinančiais metais gerokai lenkia kainų augimą. Numatoma, kad 2024 metų infliacijos lygis sumažės greičiau nei tikėtasi šių metų kovą – iki 1,1 proc. Mažesnę infliaciją lems vartotojams palankesnė maisto kainų raida ir mažesnis spaudimas ne energetikos pramonės žaliavų kainoms, taip pat kai kurie palankesni kontroliuojamų kainų pokyčiai. Numatoma, kad vėlesniais vidutinės trukmės metais infliacijos lygis išliks artimas 2%.

Namų ūkių disponuojamoms pajamoms toliau augant ir infliacijai mažėjant, o vartotojų lūkesčiams gerėjant, gyventojų perkamoji galia ir toliau stiprės. Šiais metais namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc. Paskutiniais vidutinės trukmės metais, toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos gali augti daugiau nei 3 proc. kiekvienais metais.

2024 metų birželį ECB sumažino palūkanų normas, tačiau jos vis dar yra aukšto lygio, todėl investavimo procesas šiemet bus nuosaikus – bendros pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) išlaidos gali augti 3,5 proc. Vėlesniais vidutinės trukmės metais, gerėjant įmonių finansinei būklei, sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, atsiranda poreikis didinti šalies saugumą, energijos vartojimo efektyvumą, investuoti į žaliąsias technologijas ir priemones, didinančias darbo našumą, augimą. BPKF išlaidų tempas galėtų paspartėti iki 5,4 proc.

Scenarijus prognozuoja, kad palankesnė pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų plėtra lems nuosaikų eksporto atsigavimą. Numatoma, kad metinis prekių ir paslaugų eksporto pokytis (lyginamomis kainomis) 2024 metais sieks 2,3 proc. Numatant spartesnį išorės paklausos augimą vėlesniais vidutinės trukmės metais, tikėtina, kad 2024–2027 m. laikotarpiu šio rodiklio metinis augimas sieks 2025 procentus.

Scenarijus išlieka tokiomis sąlygomis, kurioms būdingas didelis išorės aplinkos nestabilumas ir ekonominis neapibrėžtumas, tęsiantis aktyvioms karinėms operacijoms Ukrainoje, geopolitinei įtampai ir pinigų politikos pokyčiams.

Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitinė suirutė Artimuosiuose Rytuose, per didelis pinigų politikos griežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų augimas, maisto produktų kainos, mažiau palanki euro zonos ir pasaulio ekonomikos raida, pasaulio finansų rinkų svyravimai, senėjimas. gyventojų. Darbuotojų trūkumas yra keletas neigiamų rizikos veiksnių. Dėl to gali pasikeisti pagrindinių šio scenarijaus rodiklių įvertinimai.

Taip pat yra teigiamų rizikų, tokių kaip išaugusi vidaus ir užsienio paklausa, išaugusios investicijos į gynybą, spartesnis Europos žaliojo kurso ir kitų ES finansuojamų projektų įgyvendinimas, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų migracija, greitesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.