Du Europos centrinio banko politikos formuotojai pirmadienį atmetė rinkos statymus, kad Europos centrinis bankas kitų metų pirmoje pusėje pradės mažinti palūkanų normas ir atšauks kai kurias pastarojo meto pastangas kovoti su didele infliacija.

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę baigė precedento neturintį 10 iš eilės palūkanų normų kėlimą, o investuotojai dabar tikisi tam tikrų galimybių sumažinti palūkanų normas jau balandžio mėnesį, nors prezidentė Christine Lagarde tvirtino, kad dar per anksti.

Slovakijos centrinio banko vadovas Petras Kazimieras ir jo kolega iš Lietuvos Gediminas Šimkus, žinomi kaip vanagai, pasisakantys už griežtesnę politiką, pirmadienį siekė pabrėžti šią žinią, net laikydami tolesnį kilimą ant stalo kaip išorinę galimybę.

„Nustebčiau, jei per pirmąjį kitų metų pusmetį prireiktų mažinti palūkanų normas“, – žurnalistams Vilniuje sakė D. Šimkus.

Kazimieras sakė, kad statymai dėl palūkanų normų mažinimo pirmuosius šešis metų mėnesius buvo „visiškai klaidingi“, todėl ECB politikos formuotojai turės pamatyti kitas banko makroekonomines prognozes gruodžio ir kovo mėn.

„Tik tada galėsime pasakyti, kad sugriežtinimo ciklas baigtas ir pereiti prie tolesnio stebėjimo etapo“, – sakė Kazimieras.

Infliacija pradėjo mažėti, pirmadienį Vokietijos vyriausybei patvirtinus lūkesčius, kad spalį sumažės didelis, o augimas sulėtėjo, nes kyla kreditų krizės, kurią sukelia kylančios palūkanų normos, požymių.

Europos centrinis bankas praėjusią savaitę nepakeitė palūkanų normos, kurią moka už bankų indėlius, ir siekė rekordines 4 proc.

„Kitus kelis ketvirčius turėsime išlikti aukščiausiame taške“, – sakė Kazimieras.

(Jano Lopatkos reportažas Prahoje; redagavo Francesco Canepa ir Kirsten Donovan)