Dviženklė infliacija yra minusas Baltijos šalims Euroklube

(„Bloomberg“) – užsiprenumeruokite „New Economy Daily“ naujienlaiškį, sekite mus ekonomikos klausimais ir užsiprenumeruokite tinklalaidę.

Skaitomiausia iš Bloomberg

Nauji euro zonos nariai nesigaili prisijungę prie valiutų bloko, tačiau susiduria su vienu pagrindinių jo trūkumų.

Baltijos valstybėje Estijoje gruodį infliacija pasiekė aukščiausią lygį per du dešimtmečius – 12,2 proc. Ne ką geriau sekėsi ir netoli esančiai Lietuvai – šios savaitės duomenys rodo, kad kainų augimas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei rekordinis euro zonos 5 proc.

Jie neturėtų tikėtis, kad pinigų politika greitai gelbės: Europos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas antradienį pakartojo, kad palūkanų normos kėlimas 2022 metais yra „labai mažai tikėtinas“, nes infliacija turėtų sulėtėti žemiau centrinio banko nustatyto tikslo. 2 %. vidutiniu laikotarpiu.

Tai prieštarauja agresyvesnėms priemonėms euro zonai nepriklausančiose šalyse, kur centriniai bankininkai nuo Varšuvos iki Budapešto agresyviai elgiasi, siekdami pažaboti tokį kainų padidėjimą, kurio nebuvo matyti po komunizmo pasekmių.

„Galbūt padarysime tai, ką daro Lenkija, ir padidinsime palūkanų normas“, – sakė Latvijos sostinės Rygos „Citadel Banka“, kurioje vartotojų kainos praėjusį mėnesį šoktelėjo 7,9 proc., ekonomistas Martinsas Apollinsas.

Nors skolinimosi kaštai Baltijos regione jau daugelį metų buvo „šiek tiek per maži“, nesukuriant rimtų ekonominių disbalansų, nerimą kelia didėjanti darbo užmokesčio dalis BVP, sakė jis telefonu.

Šis susirūpinimas keliamas Estijoje, kur vyriausybė svarsto žingsnius infliacijai atvėsinti per biudžetą.

„Jei turėsime bendrą palūkanų normų politiką visoje euro zonoje, nacionalinės fiskalinės politikos vaidmuo yra išlyginti skirtumus“, – praėjusį mėnesį Bloomberg sakė finansų ministrė Kate Bentos Rosemanos.

Jos kolega Lietuvoje Gentari Skesti trečiadienį spaudos konferencijoje sutiko, kad Euro grupės posėdžiuose buvo iškeltas skirtingų ekonominių sąlygų klausimas.

READ  Vietnamas siekia stiprinti santykius su Jungtine Karalyste, Honkongu ir Lietuva

„Sunku rasti politiką, kuri veiktų visiems“, – sakė D. Skysty. „Todėl turime labiau pasikliauti nacionaliniais veiksmais, kurių šalys gali imtis“.

Dar labiau didina kainų neatitikimą, regione jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas, o milijardai eurų pandemijos atkūrimo lėšos iš Europos Sąjungos netrukus prasidės.

Tačiau neabejotina, kad Baltijos šalys džiaugiasi įsivedusios eurą. Kartu su ekonominėmis ir komercinėmis privilegijomis šis jungiklis padėjo sustiprinti 6 milijonų gyventojų regiono vakarinę orientaciją už Maskvos orbitos ribų.

Prisijungimas prie euro zonos buvo „didžiulė nauda“, – teigia Latvijos centrinio banko vadovas Martinsas Kazakas, kurio šalis įstojo prieš aštuonerius metus.

„Pažvelkite į labai paprastą 2008 m. ir 2020 m. krizės pavyzdį“, – sakė jis šią savaitę vykusiame internetiniame renginyje. „Jei tuo metu neturėjome galimybės skolintis, o fiskalinis koregavimas buvo per skausmingas, tai dabar yra visiškai kita istorija.

Priešingai nei Vokietijoje, apie dabartinį staigų kainų kilimą viešai niurzgama mažai, nes daugelis Baltijos šalių piliečių išvengė Sovietų Sąjungos žlugimo sukeltos hiperinfliacijos.

Tam tikra prasme jų dabartinė kebli padėtis yra tik ekstremalesnė versija to, kas vyksta didesnėse euro zonos narėse, kur jėga yra varomoji jėga.

Pusę kainų padidėjimo Estijoje praėjusį mėnesį lėmė energija, o elektros ir gamtinių dujų kainos padidėjo daugiau nei 120%, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., ir didesnis naudojimas esant vėsesnei šiaurinei temperatūrai.

Tačiau jų padėtis taip pat gali skambėti pavojaus varpais Europos centriniame banke, nes Talino centrinis bankas skubiau kalba iš Frankfurto politikos formuotojų apie antrinio poveikio riziką.

„Aukštos energijos kainos reiškia, kad infliacija artimiausiu metu nesumažės“, – praėjusią savaitę sakė Estijos centrinio banko ekonomistas Solifas Burtas. „Ekonomikai yra blogai, kad laikinas infliacijos padidėjimas padidina įmonių darbo sąnaudas, todėl jos koreguoja savo kainas ir taip sukelia atlyginimų ir kainų sūkurį.

READ  Lietuvos vadovų lūkesčiai dėl ekonomikos augimo išlieka silpni, o įsipareigojimai siekti tvarių rezultatų auga

Skaitomiausia „Bloomberg Businessweek“.

© Bloomberg LP 2022

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *