59 pramonės šakos Lietuvoje susiduria su darbo jėgos trūkumu, atskleidė 2023 metų EURES trūkumo ir pertekliaus ataskaita.

Trūkumai pasiskirsto daugelyje sektorių, įskaitant valymą, maitinimo paslaugas, gamybą, sveikatos priežiūrą, švietimą, statybas ir inžineriją, praneša Schengen.News.

Tai reiškia, kad užsieniečiai, norintys persikelti į Lietuvą, gali turėti didesnę galimybę gauti darbo vizą, jei priklauso vienai paklausiausių pramonės šakų.

Remiantis EURES ataskaita, deficitinėse profesijose Lietuvoje išryškėjo šie vaidmenys.

1. Šiukšlių ir perdirbimo surinkėjai
2. Virėjai ir giminingi maisto ruošėjai
3. Autobusų ir tramvajų vairuotojai (sunkių sunkvežimių / sunkvežimių / autobusų ir tramvajų)
4. Mašinų operatoriai (daugeliui pramonės šakų)
5. Baldininkai ir giminingi darbuotojai
6. Statybos ir susiję elektrikai
7. Įrankių gamintojai ir giminingi darbuotojai
8. Suvirintojai ir liepsnos pjaustytuvai
9. Purškiamieji dažytojai ir lakuotojai
10. Betono klojėjai, betono apdailininkai ir giminingi darbuotojai
11. Degalinės prižiūrėtojai
12. Statybos vadovai ir prižiūrėtojai
13. Psichologai
14. Mokytojai (įvairiems išsilavinimo lygiams)
15. Slaugos specialistai
16. Specializuotos medicinos praktikos
17. Elektros inžinieriai
18. Statybos inžinieriai

Trūkstant darbo jėgos, Lietuva griežtina darbo vizų taisykles

ES/EEE šalių piliečiams norint dirbti Lietuvoje vizos nereikia, tačiau jie turi likti po trijų mėnesių. Tuo tarpu ne ES/EEE šalių piliečiai turi turėti darbo vizą ir pasirinkti vieną iš keturių darbo leidimų, priklausomai nuo prašymo dirbti.

Nepaisant minėtų darbo iššūkių, Lietuvos vyriausybė pastaruoju metu sugriežtino įdarbinimo užsienyje taisykles, leisdama dirbti jos teritorijoje tik turintiems leidimus gyventi.

Tuo tarpu kai kurioms darbuotojų kategorijoms, pavyzdžiui, mokytojams, mokslininkams ir ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiams, naujoji politika netaikoma. Be darbuotojų, griežtesni reikalavimai bus taikomi ir darbdaviams Lietuvoje.

Pareigūnų teigimu, priemonės taikomos po daugybės šalies imigracijos sistemos pažeidimų atvejų.

Nepaisant griežtų taisyklių, Lietuva yra antra pagal galimybes ES šalis gauti darbo viząPagal VisaGuide.World seka Estija.

Be to, Lietuva yra tarp geriausių ES šalių norintiems dirbti keturių dienų savaitę.

Kiek kainuoja gyventi Lietuvoje?

Žmonės, norintys gyventi ir dirbti Lietuvoje, pirmiausia gali sužinoti, kiek kainuoja pragyvenimas šalyje. Pagal „Numbeo“ pragyvenimo išlaidų indeksą 2024 m. Lietuva užima 22 vietą Europoje ir 41 vietą pasaulyje.

Numatomos mėnesinės išlaidos vienam asmeniui, neįskaitant nuomos, yra apie 745 eurus. Tuo tarpu vieno kambario buto nuoma miesto centre kainuoja 625 eurus per mėnesį. Norintys sutaupyti papildomų pinigų gali gyventi ne miesto centre, kur panašaus dydžio butas per mėnesį gali kainuoti apie 450 eurų.

Tuo tarpu vietinio transporto bilietas į vieną pusę kainuoja apie 0,90 EUR, o mėnesinis – apie 29 EUR.

Priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ir buto ploto, be kitų veiksnių, gyvenantiems su šeimomis išlaidos gali būti didesnės.