Antrajame kelyje nuo Valdovų rūmų muziejaus, restauruotų istorinių interjerų ekspozicijų erdvėje pristatomas neeilinis paveikslas apie Lietuvos valdovo gyvenimą „Gedimino laidotuvės“. Jo autorius – dailininkas Kazimieras Alchimavičius (Kazimierz Alchimovich). Įspūdingo dydžio, 150 kg sveriantį paveikslą Vilniaus jubiliejaus proga Krokuvos nacionalinis muziejus paskolino Lietuvai. K. Alchimavičiaus kūrinių gabenimas buvo sudėtingas procesas, šį kūrinį reikėjo pakrauti specialia įranga į parodos vietą Vilniuje (Didysis Renesanso menas) per Valdovų rūmų galeriją.

Vilniuje užaugęs menininkas

Paveikslo autorius gimė 1840 m. Dambravoje (dab. Baltarusija), bajorų šeimoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Vilniuje, bet tik po 1863-1864 metų pradžios. Sukilimo metu K. Alchimavičius, kaip ir nemaža dalis kitų to meto bajorijos ir inteligentijos atstovų, stojo į kovą su rusų okupacija ir priespauda, ​​o numalšinus sukilimą buvo ištremtas į Rusijos gilumą. Tremtyje būsimasis menininkas pradėjo tapyti. Po šešerių tremties metų išvyko į Varšuvą. Ten studijavo garsaus to meto menininko Wojciecho Gersono studijoje, vėliau tęsė studijas Miuncheno dailės akademijoje, Prancūzijoje vedė keletą dailės dirbtuvių.

Didžiulė drobė „Gedimino laidotuvės“, paties dailininko padovanota tuo metu statomam Krokuvos nacionaliniam muziejui, dažnai laikoma vienu brandžiausių K. Alchimavičiaus darbų. 1888 metais Sankt Peterburge paveikslas gavo vienuoliktą premiją, o po metų Paryžiuje – bronzos medalį. Tarpukariu tapytojo darbai buvo publikuoti ir Lietuvos leidiniuose.

Paveiksle daug įdomių detalių, istorinių asmenybių ir net Trakų pilies

Paveikslas laikomas unikaliu meno istorijoje, nes pasirinkta tema – pagoniškos valdovo laidotuvės. Valdovų laidotuvės mitologijoje yra bene labiausiai aprėptos. Ir kiekvienas prisilietimas prie šios istorijos yra bandymas išspręsti neatsakytą klausimą – kur iš tikrųjų palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis?

Paveiksle vaizduojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laidotuvių procesija, kuri galėjo keliauti iš Vilionos apylinkių per Trakus į Vilnių, nes nuo seno buvo manoma, kad didysis kunigaikštis mirė apie 1341 m. Jis žuvo per susirėmimą su vokiečiu. režimo prie Vilionos, o palaidotas Vilniuje. Tai, kad jie grįžta iš mūšio lauko, rodo lietuvių karių, besituokiančių su vokiečių šarvuotais riteriais – kaliniais, eisena. Procesijos priekyje du muzikantai ir gudruolis, pranešantys apie valdovo mirtį, be valdovo sūnų vaizdų ir daug kitų įdomių detalių.

Gedimino mirties paslaptys

Tikroji Gedimino palaidojimo vieta iki šiol neatrasta. Pagal XIV a. Remiantis istoriniais šaltiniais, miręs didysis kunigaikštis greičiausiai buvo sudegintas mediniame narve, galbūt iš pušies ar eglės rąstų. Kitos legendos byloja, kad valdovas galėjo būti palaidotas dabartinio Vilniaus kalnų parko teritorijoje, ant Gedimino kapo kalno. Iš paveikslo toli matoma Trakų pilis rodo, kad Vilnius – pagrindinė didžiojo kunigaikščio rezidencija, o gal ir valdovo amžinojo poilsio vieta… Kuratorė Gabija Topilevičetti atskleidė paveiksle užkoduotas paslaptis, Pavyzdžiui, net tai, kad kūrinyje pavaizduotos pušys nurodo smurtinę valdovo mirtį.

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) buvo vienas žymiausių viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir garsios lietuvių kilmės Gediminaičių valdovų XIV–XVI a. Majoras, valdęs ne tik Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet ir Lenkijos karalystę, taip pat Čekijos, Vengrijos ir Kroatijos karalystes. Gediminas išgarsėjo kaip aukštos kvalifikacijos karys, valdovas, diplomatas. Didysis kunigaikštis siuntė laiškus popiežiui, autonominiams Vokietijos miestams, kviesdamas pirklius ir amatininkus, taip pat vienuolius apsigyventi LDK. Viename iš šių laiškų 1323 m. Vilniaus vardas pirmą kartą paminėtas kaip pagrindinė valdovo rezidencija. Dėl to Vilniaus miesto ar Vilniaus, kaip sostinės, pradžia siejama su Gedimino asmeniu.

Turtinga kultūrinių renginių programa

Valdovų rūmų muziejus kviečia prisiminti ir giliau pažvelgti į Vilniaus valdovų gyvenimą ir laidojimo tradicijas Gedimino valdymo laikais, o kartu susipažinti su stelose užfiksuotais istoriniais pasakojimais. , parengė patrauklų renginių ciklą. Lapkričio 7 d., kultūros istorikas dr. Jolanta Čerkaitė skaitys paskaitą „Lietuvos istorija XVI amžiuje“. Dailininkų kūryboje.“ Prof. dr. Vikintas Vaitkevičius, remdamasis naujausiais tyrimais, lapkričio mėn. Jubiliejiniai metai.“ Iš Gedimino laiškų: atradimai, pasiekimai ir patirtys“.

Apie Gediminių dinastijos pradininką, vieną žymiausių valdovų, jo gyvenimą ir mirtį galėsite sužinoti apsilankę ekskursijose. Jų metu muziejaus darbuotojai atrakins K. Alchimavičiaus paveiksle užkoduotas istorijas, taip pat lankytojai pamatys, kur gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis, kaip atrodė Gedimino laikų rūmai ir pats Vilnius. Ekskursijas ves Valdovų rūmų muziejaus gidai.

Parodos rėmėjai – Lenkijos ir Lietuvos politikai, svarbiausios kultūros institucijos

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniew Rau, lankydamasis Vilniuje NATO susitikimo metu, aplankė Valdovų rūmų muziejų, o vėliau kartu su Lenkijos instituto Lietuvoje prezidente Dorota Mamai (Dorota Mamai) pasiūlė idėją. šios vienos panelės parodos. K. Alchimavičiaus paveikslas „Gedimino laidotuvės“ simboliškai užbaigia Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą. Parodos rėmėjai – Lenkijos ir Lietuvos respublikų užsienio reikalų ministrai bei abiejų šalių kultūros ministrai.

Kompleksiškai pervežant paveikslą ir jo ekspoziciją padėjo organizuoti ne tik Nacionalinis muziejus Krokuvoje, bet ir nuolatinis projektų rėmėjas Valdovų rūmų muziejuje, kurio dėka galėjome grožėtis Žygimanto Augusto baldų kolekcija ir daugybe kitos lietuviškos galerijos Lietuvoje, Adomo Mickevičiaus institutas (Varšuva, Lenkija).

Paveikslą Valdovų rūmuose bus galima apžiūrėti iki kitų metų sausio vidurio.