Atsinaujinančių energijos šaltinių vaidmuo pereinant prie Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo

Neįmanoma pervertinti didėjančios energijos vartojimo efektyvumo svarbos Lietuvos energetikos rinkoje. Atsinaujinančių energijos šaltinių vaidmuo Lietuvai pereinant prie energijos vartojimo efektyvumo tampa vis svarbesnis šaliai siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir švelninti klimato kaitos padarinius. Nors Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti atsinaujinančios energijos dalį bendrame energijos šaltinių derinyje, Lietuva imasi reikšmingų žingsnių derindama savo energetikos politiką su šiais tikslais.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo varomųjų jėgų yra mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, ypač iš Rusijos. Istoriškai Lietuva buvo labai priklausoma nuo rusiškų dujų tiekimo, todėl šalis atsidūrė kainų svyravimams ir tiekimo sutrikimams. Investuodama į atsinaujinančius energijos šaltinius ir didindama energijos vartojimo efektyvumą, Lietuva siekia padidinti energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybės nuo vieno tiekėjo rizikas.

Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą diversifikuojant energijos šaltinį ir didinant atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Eurostato duomenimis, atsinaujinančios energijos dalis bendrame galutiniame Lietuvos energijos suvartojime išaugo nuo 15% 2004 metais iki 24,6% 2019 metais ir viršijo šalies 2020 metų tikslą – 23%. Šį augimą pirmiausia skatina vėjo ir saulės energijos plėtra bei biomasės naudojimas šildymui ir elektros gamybai.

Visų pirma vėjo energija tapo pagrindiniu Lietuvos atsinaujinančios energijos strategijos komponentu. Palanki šalies geografinė padėtis Baltijos jūros pakrantėje sudaro idealias sąlygas naudoti vėjo energiją, o Lietuva per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai didina savo įrengtus vėjo jėgainių pajėgumus. 2020 metais Lietuvoje iš viso buvo sumontuota 480 MW vėjo energijos, todėl ji yra didžiausia vėjo energijos gamintoja Baltijos šalyse. Be to, Lietuvos vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą iki 2050 metų vėjo energijos dalį šalies elektros gamyboje padidinti iki 55 proc.

Saulės energija Lietuvoje pastebimai išaugo – instaliuota galia nuo vos 2 MW 2010 metais išaugo iki daugiau nei 150 MW 2020 metais. Šią sparčią plėtrą lemia daugybė veiksnių, įskaitant mažėjančias saulės kolektorių kainas, vyriausybės paskatas ir visuomenės informuotumą apie atsinaujinančios energijos naudą. Be stambių saulės elektrinių, gerokai padaugėjo namų ir verslo įmonių, įrengiančių saulės energijos sistemas ant stogų, dar labiau prisidedant prie saulės energijos augimo Lietuvoje.

Kitas svarbus Lietuvos perėjimo prie energijos vartojimo efektyvumo aspektas – vis didėjantis biomasės naudojimas šildymui ir elektros gamybai. Biomasė, pirmiausia medienos ir medienos atliekų pavidalu, yra plačiai prieinamas ir palyginti pigus atsinaujinantis energijos šaltinis Lietuvoje. Šalyje aktyviai skatinamas biomasės naudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, todėl ženkliai sumažėjo gamtinių dujų suvartojimas šildymui. Be to, pažangių biomasės pavertimo elektra technologijų kūrimas atvėrė naujas galimybes panaudoti šį gausų išteklį Lietuvos energijos šaltinyje.

Apibendrinant galima teigti, kad didėjanti energijos vartojimo efektyvumo svarba Lietuvos energetikos rinkoje akivaizdi iš nuolatinių šalies pastangų didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Sparti vėjo ir saulės energijos plėtra bei vis didesnis biomasės naudojimas šildymui ir elektros gamybai rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ir saugiai energetikos ateičiai. Lietuva tęsia investicijas į atsinaujinančios energijos technologijas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, siekdama savo ambicingų energetikos ir klimato tikslų.