Lietuvai ruošiantis sekmadienį vyksiantiems prezidento rinkimams, nuogąstavimai dėl Rusijos pažangos Ukrainoje yra dideli, o tai kelia susirūpinimą visoje Europoje, ypač strategiškai svarbiame Baltijos regione.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda yra labai populiarus ir planuojamas perrinkti penkerių metų kadencijai. Tačiau, kai kandidatuoja aštuoni kandidatai, mažai tikėtina, kad vienas kandidatas užsitikrins 50 % balsų, reikalingų vienai pergalei. Akligatvio atveju antrasis rinkimų etapas vyks gegužės 26 d.

Pagrindinės prezidentės pareigos Lietuvos politiniame kraštovaizdyje – užsienio ir saugumo politikos priežiūra bei vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigos. Atsižvelgiant į strateginę Lietuvos padėtį NATO rytiniame flange ir platesnę geopolitinę padėtį tarp Rusijos ir Vakarų, pirmininkavimas turi didelį svorį, nepaisant palyginti kuklios šalies dydžio.

Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje, jaučiama baimė dėl stiprėjančio Rusijos pagreičio Ukrainoje. Po to, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo paskelbė nepriklausomybę ir įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, trys Baltijos valstybės ėjo neabejotinai į vakarus.

Nuosaikus konservatorius ir atkaklus Ukrainos gynėjas prezidentas Nausheda naudojasi abiejų partijų palaikymu dėl savo tvirtos pozicijos tarptautiniuose reikaluose. Per visą jo valdymo laikotarpį Lietuva priglaudė daugybę žmonių, bėgančių nuo autoritarinių režimų kaimyninėje Baltarusijoje ir didėjančių represijų Rusijoje.

Pagrindiniai Nausėdos varžovai prezidento rinkimuose – antrasis rinkimuose esantis advokatas populistas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors Nausėda stipriai pirmauja nuomonių apklausose, kai kurie rinkėjai, pavyzdžiui, redaktorė Asta Valanciene, renkasi Šimonėdą dėl jo prityrusios politinės patirties. Kita vertus, Nausėda yra buvęs bankininkas, į politiką atėjęs 2019 metais po sėkmingo kandidatavimo į prezidentus.

Covid-19 pandemija atkreipė Vegile’ą į dėmesio centrą, garsiai kritikuodamas vyriausybės uždarymą ir skiepijimo politiką. Antroji „Vėgėlės“ vieta gali smarkiai paveikti Lietuvos politinį kraštovaizdį prieš šiais metais vyksiančius Seimo rinkimus.

Sekmadienio balsavime taip pat balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, suteikiančių dvigubą pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams. Siūloma pataisa siekiama spręsti demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, kai nemaža dalis jos gyventojų migruoja į užsienį.

Šiuo metu kitą pilietybę priėmę lietuviai privalo atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tačiau jei 1992 metų Konstitucija būtų pataisyta, Lietuvos pilietybę gimę įgiję žmonės jos netektų, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.

Melisa Enoch

Sekite mus: