Šarm Alšeichas, Egiptas
CNN
–

Beveik 200 šalių delegatai COP27 klimato viršūnių susitikime susitarė sukurti „nuostolių ir žalos“ fondą, skirtą padėti pažeidžiamoms šalims susidoroti su klimato nelaimėmis, sudarydami svarbų susitarimą anksti sekmadienio rytą Šarm el Šeiche, Egipte.

Visas COP27 susitarimas, kurio dalis yra ir Fondas, taip pat dar kartą patvirtino tikslą išlaikyti 1,5 °C pasaulinį atšilimą, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o tai yra pagrindinis daugelio šalių reikalavimas.

Tačiau nors susitarimas pažymėjo proveržį ginčytiniame derybų procese, jis nepadėjo kalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios šildo planetą, mažinimą.

Galutiniame tekste taip pat nebuvo paminėtas laipsniškas iškastinio kuro, įskaitant naftą ir dujas, atsisakymas.

Galutinis susitarimas yra pirmas kartas, kai šalys ir grupės, įskaitant ilgalaikes šalis, tokias kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, sutiko sukurti fondą tautoms, pažeidžiamoms dėl klimato nelaimių, kurias dar labiau pablogina tarša iš turtingų ir pramoninių šalių.

Derybas stebėję derybininkai ir nevyriausybinės organizacijos gyrė fondo sukūrimą kaip reikšmingą laimėjimą po to, kai besivystančios šalys ir mažos salų valstybės suvienijo jėgas, kad padidintų spaudimą.

„COP27 pasiekti susitarimai yra viso mūsų pasaulio pergalė“, – sakoma AOSIS prezidento Moloyne’o Josepho pareiškime. „Tiems, kurie jautėsi atstumti, parodėme, kad girdime jus, matome jus ir suteikiame jums pagarbą bei rūpestį, kurių nusipelnėte“.

Vyresnysis Bideno administracijos pareigūnas CNN sakė, kad fondas sutelks dėmesį į tai, ką galima padaryti siekiant paremti nuostolius ir žalą ištekliams, tačiau neįtrauks nuostatos dėl atsakomybės ar kompensacijos.

Jungtinės Valstijos ir kitos išsivysčiusios šalys jau seniai siekia išvengti tokių nuostatų, dėl kurių joms gali kilti teisinė atsakomybė ir kitų šalių ieškiniai. O ankstesniuose viešuose pasisakymuose JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry yra sakęs, kad nuostoliai ir žala nėra tas pats, kas kompensacija dėl klimato kaitos.

„Reparacijos“ nėra žodis ar terminas, kuris buvo naudojamas šiame kontekste“, – sakė Kerry per paskutinį pokalbį su žurnalistais anksčiau šį mėnesį. Jis pridūrė: „Mes visada sakėme, kad išsivysčiusiam pasauliui būtina padėti besivystančiam pasauliui susidoroti su klimato padariniais“.

Išsami informacija apie tai, kaip fondas veiks, lieka miglota. Scenarijus palieka daug klausimų apie tai, kada jis bus baigtas ir paleistas bei kaip tiksliai bus finansuojamas. Tekste taip pat minimas pereinamojo laikotarpio komitetas, kuris padės išsiaiškinti šias detales, tačiau jame nenustatyti konkretūs būsimi terminai.

Ir nors klimato ekspertai šventė pergalę, jie taip pat atkreipė dėmesį į neapibrėžtumą.

„Šis nuostolių ir žalos fondas bus gelbėjimosi ratas neturtingoms šeimoms, kurių namai buvo sunaikinti, ūkininkams, kurių laukai buvo sunaikinti, ir salos gyventojams, priverstiems palikti savo protėvių namus“, – sakė Annie Dasgupta, Pasaulio išteklių instituto generalinė direktorė. „Tuo pačiu metu besivystančios šalys palieka Egiptą be aiškių garantijų, kaip bus prižiūrimas Nuostolių ir žalos fondas“.

Klimato ekspertai teigė, kad šių metų vieno iš fondų rezultatas didžiąja dalimi atsirado dėl to, kad 77 besivystančių šalių grupės blokas išliko vieningas, o tai darė didesnį spaudimą dėl nuostolių ir žalos nei praėjusiais metais.

„Jie turėjo būti kartu, kad paskatintų mūsų dabar vykstantį pokalbį“, – žurnalistams sakė Pasaulio išteklių instituto Afrikos atsparumo direktorė Nisha Krishnan. „Koalicija ištvėrė dėl šio įsitikinimo, kad turime laikytis išvien, kad tai įvyktų – ir paskatinti pokalbį.

Daugeliui šis fondas yra pergalė, kuri truko daugelį metų, kurią per finišo tiesiąją pastūmėjo pasaulinis dėmesys klimato nelaimėms, pvz., šią vasarą niokojantiems potvyniams Pakistane.

„Tai buvo didžiulis augimas“, – CNN sakė buvęs JAV pasiuntinys klimato kaitos klausimais Toddas Sternas. „Tai tęsiasi ilgą laiką, o pažeidžiamose šalyse vis dar blogiau, nes į tai vis dar neinvestuojama daug pinigų. Taip pat matome, kad klimato kaitos nelaimių padariniai tampa vis sunkesni.

Pasaulio mokslininkai dešimtmečius perspėjo, kad atšilimas turėtų būti ribojamas iki 1,5 laipsnio, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu – ši riba sparčiai artėja, nes vidutinė planetos temperatūra jau pakilo iki maždaug 1,1 laipsnio.

Kartu su 1,5 laipsnio šalčio smarkiai padidės didelių sausrų, laukinių gaisrų, potvynių ir maisto trūkumo rizika, teigia mokslininkai naujausioje Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje.

Tačiau kol aukščiausiojo lygio susitikimo delegatai pabrėžė tikslą išlaikyti 1,5 °C pasaulinį atšilimą, klimato ekspertai nerimavo dėl to, kad neužsimenama apie iškastinį kurą arba būtinybę laipsniškai jį mažinti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų. Kaip ir praėjusiais metais Glazgo viršūnių susitikime, tekste raginama negailestingai atsisakyti anglies energijos ir „laipsniškai panaikinti neefektyvias iškastinio kuro subsidijas“, tačiau jame tik raginama palaipsniui nutraukti iškastinis kuras, įskaitant naftą ir dujas.

„Iškastinio kuro pramonės poveikis buvo nustatytas visame pasaulyje“, – pranešime teigė Europos klimato fondo generalinis direktorius Lawrence’as Tubiana. Pirmininkaujantis Egiptas paskelbė tekstą, kuriuo aiškiai saugomos naftos ir dujų šalys bei iškastinio kuro pramonė. Ši tendencija negali tęstis JAE kitais metais.

Prireikė dramatiškų veiksmų, kad išlaikytume praėjusių metų Glazge pasiektą 1,5 balo.

Europos Sąjungos pareigūnai šeštadienį pagrasino pasitraukti iš susitikimo, jei galutiniu susitarimu nebus patvirtintas tikslas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kruopščiai choreografuotoje spaudos konferencijoje ES žaliojo susitarimo caras Fransas Timmermannas, apsuptas visų ES valstybių narių ministrų ir kitų aukšto rango pareigūnų, sakė, kad „nėra geresnio susitarimo už blogą susitarimą“.

„Mes nenorime, kad čia ir šiandien mirtų 1,5 laipsnio. Tai mums visiškai nepriimtina.

Be galutinio susitarimo, viršūnių susitikimas atnešė daug kitų svarbių įvykių, įskaitant oficialių derybų dėl klimato kaitos tarp JAV ir Kinijos – dviejų didžiausių pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų – atnaujinimą.

Šią vasarą Kinijai įšaldžius abiejų šalių derybas dėl klimato, JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitarė atkurti JAV ir Kinijos ryšius, kai praėjusią savaitę susitiko Balyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, atverdami kelią JAV klimatui. pasiuntinys Džonas Keris ir. Jo Kinijos kolega Xie Zhenhua vėl oficialiai susitiks.

„Be Kinijos, net jei Jungtinės Valstijos yra taip, kaip mes judame link 1,5 laipsnio programos, o tai yra, jei neturime Kinijos, niekas kitas negali pasiekti šio tikslo“, – praėjusią savaitę CNN sakė J. Kerry.

Abi šalys susitiko antrąją COP savaitę ir bandė tęsti ten, kur baigė, kol Kinija sustabdė derybas, teigia šaltinis, susipažinęs su diskusijomis. Šaltinis teigė, kad jie sutelkė dėmesį į konkrečius veiksmų punktus, pavyzdžiui, reklamuoja Kinijos planą sumažinti metano – galingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmetimą, ir bendrą išmetamųjų teršalų tikslą.

Skirtingai nei pernai, didelės bendros abiejų šalių klimato deklaracijos nebuvo. Tačiau oficialių ryšių atnaujinimas vertinamas kaip džiuginantis ženklas.

Ši COP „buvo didelių abiejų pusių mainų, kuriems vadovavo Kerry ir Xie, liudininkas“, sakė Li Xu, Greenpeace Rytų Azijos patarėjas pasaulinės politikos klausimais Pekine.

„Iššūkis yra tas, kad jie turi daryti daugiau nei tik kalbėti, [and] „Taip pat reikia lyderystės“, – sakė Xu ir pridūrė, kad oficialaus dialogo atnaujinimas „padeda išvengti blogiausių rezultatų“.