Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė netikintis, kad konfliktas Ukrainoje virs branduoliniu karu, tačiau perspėjo JAV ir Europą, kad Maskva nebenorės pasikliauti Vakarais.

Rusijos ekonomika išgyvena rimčiausią krizę nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m., kai Vakarai po Maskvos invazijos į Ukrainą vasario 24 d. įvedė griežtas sankcijas beveik visai Rusijos finansų ir verslo sistemai.

Rusijos laikraščio „Kommersant“ Kremliaus korespondento paklaustas, ar jis tiki, kad gali kilti branduolinis karas, Lavrovas žurnalistams Turkijoje sakė: „Nenoriu tuo tikėti ir netikiu“.

Lavrovas, prezidento Vladimiro Putino užsienio reikalų ministras nuo 2004 m., teigė, kad branduolinį klausimą diskusijose iškėlė tik Vakarai, kurie, jo teigimu, ir toliau grįžta prie branduolinio karo, kaip ir psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas.

„Žinoma, tai mums kelia nerimą, kai Vakarai, kaip ir Freudas, vis grįžta prie šios temos“, – sakė Lavrovas po derybų Antalijoje (Turkija) su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba.

Lavrovas sakė, kad kalbos apie galimą Rusijos puolimą prieš buvusias sovietines Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, kurios dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narės – „atrodo, yra sena apgaulė“.

Rusija ir JAV turi didžiausią branduolinių galvučių arsenalą po Šaltojo karo, kuris didžiąją XX amžiaus dalį padalijo pasaulį, supriešindamas Vakarus su Sovietų Sąjunga ir jos sąjungininkais.

V. Putinas vasario 27 d. įsakė Rusijos branduolinėms pajėgoms paskelbti aukštą parengtį, motyvuodamas Vakarų sankcijomis ir agresyviais garsių NATO karinio aljanso narių pareiškimais. Rusijos pareigūnai vėliau citavo britų komentarus apie galimą NATO ir Rusijos konfrontaciją.

eik į rytus

Putinas sako, kad „speciali karinė operacija“ Ukrainoje yra būtina siekiant užtikrinti Rusijos saugumą po to, kai JAV išplėtė narystę NATO iki Rusijos sienų ir parėmė provakarietiškus lyderius Kijeve.

Ukraina sako, kad kovoja už savo egzistavimą, o JAV ir jų Europos bei Azijos sąjungininkės pasmerkė Rusijos invaziją. Kinija ragino nusiraminti.

Dabar, kai Vakarai Rusijai įvedė griežtas sankcijas, Lavrovas pareiškė, kad Maskva nusisuka nuo Vakarų ir susitvarkys su ekonominiais padariniais.

Lavrovas sakė: „Iš šios krizės išeisime su atnaujinta psichologine ir sąžine: neturėsime iliuzijų, kad Vakarai gali būti patikimi partneriai“. „Padarysime viską, kas mūsų galioje, kad daugiau niekada nebepriklausytume nuo Vakarų tose mūsų gyvenimo srityse, kurios turi didžiausią reikšmę mūsų žmonėms“.

Maskvoje artimas V. Putino sąjungininkas Sergejus Čemezovas gynė Rusijos veiksmus Ukrainoje, sakydamas, kad Rusija gali atlaikyti griežtas Vakarų sankcijas ir galiausiai iškovos pergalę.

„Jei pažvelgtumėte į Rusijos istoriją, pamatytumėte, kad beveik visą šią istoriją Rusija kovojo su įvairiomis sankcijomis, ją supo priešai, ir ji visada buvo nugalėtoja“, – darbuotojams sakė „Rostec“ generalinis direktorius Čemezovas.

Dabar ji bus tokia pati“, – sakė M. Čemezovas, dirbęs KGB šnipu kartu su Putinu buvusioje Rytų Vokietijoje prieš Sovietų Sąjungos iširimą.

Žlugus Sovietų Sąjungai, daug žmonių Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, kad Šaltojo karo susiskaldymai baigsis.

Paklaustas apie JAV taikomas energetikos sankcijas, Lavrovas teigė, kad Rusija nebandys įtikinti nė vieno pirkėjo pirkti jos energiją.

Kalbėdamas apie Kiniją, antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, Lavrovas sakė, kad Rusija turi naftos ir dujų rinkas.

(Guy’aus Faulconbridge’o pranešimas) Redagavo Markas Heinrichas

Mūsų kriterijai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.