Linas Jegelevičius BNN

Karas pragaištingas ir visais atžvilgiais pasibaisėtinas, bet, na, pakėlė prastėjantį Lietuvos liberalų konservatorių vyriausybės ir parlamento – Seimo reitingą. Pastebėtina, kad pastarasis visada buvo niūrus Lietuvos elektorato palaikymu.

Remiantis apklausų vykdytojos „Filmoros“ apklausa, parama vyriausybei šoktelėjo nuo 15 procentų vasarį iki 22,8 procento kovo pradžioje. Vyriausybe nepasitiki 38,9 proc., palyginti su 47,8 proc. vasario mėn.

„Nesupraskite manęs neteisingai: karas yra mažiausiai dalykas, kurio gali norėti, bet jam prasidėjus Ukrainoje, Lietuvos premjerės (Ingridos Simonetto) ir užsienio reikalų ministro (Gabriliaus Landsbergio) akys ėmė spindėti. Tai ne tik mano pastebėjimas“, – BNN sakė Seimo opozicijos narys Dainius Kepenis.

Jei ne karas, kukli parama vyriausybei jau būtų nukritusi į dviženklį skaičių. Deja, naudojant karą kaip skydą, jis nušluoja visas mano klaidas po kilimėliu, sako Kippennis.

Nuo karo pradžios Lietuvos rinkėjų giminystė Simui išaugo nuo 8,6 procento vasarį iki 13,1 procento kovo pradžioje. Keista, bet kas antras pilietis vis dar nepasitiki nacionaline įstatymų leidyba. Vasario mėnesį juo nepasitikėjo didžiuliai 58,9 proc.

Daug žmonių iš viso politinio spektro susibūrė už vyriausybės, vykstant karui Ukrainoje, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

„Netgi politikai, kurie paprastai kritikuoja vyriausybę, dabar vengia kritikos – dėl vienybės ir stiprių visuomenės nuotaikų Ukrainai“, – BNN sakė jis.

„Vilmoro“ prezidentas Vladas Gaydis sako, kad nors po karo Ukrainoje palaikymas tiek vyriausybei, tiek parlamentui išaugo, tai nėra įspūdinga vieta.

Taip pat skaitykite: NATO oro policijos pareigas Baltijos regione perima čekų ir ispanų pilotai

Kalbant apie Filmoro apklausą, prasidėjus karui Lietuvos kariuomenė per pastarąjį mėnesį stipriai šoktelėjo daugiau nei 5 proc. – kariškiais pasitiki 64,8 proc., o kovo mėnesiu nepasitiki 10,5 proc.

Tačiau pasienio patrulių tarnyba buvo viena iš labiausiai patikimų tarnybų šalyje, kurios lankytojų srautas per mėnesį išaugo daugiausiai – kiek daugiau nei 10 procentų.

„Kai įvykiai prasidėjo prie mūsų sienos su Baltarusija, paslauga buvo pradėta pastebėti ir vertinti teigiamai“, – sakė sociologas Geddesas.

Tačiau apskritai, o gal ir tradiciškai, Lietuvos gyventojai ugniagesiais pasitiki labiausiai – devyni iš dešimties apklaustųjų teigė, kad ši paslauga jiems pasirodė patikimiausia. Jais pasitikėjo tik 2,1 procento ugniagesių.

Seimas nepaprastąją padėtį šalyje pratęsė iki balandžio 21 d., prisiimdamas reikalavimą dėl invazijos į Ukrainą.

„Matome, kad net ir tie politikai, kurie kiekviena proga siūbuoja prieš valdžią, dabar tyli, kad netrukdytų visuomenės. Pavyzdžiui, Saulius Skvernelis (premjeras Lietuvos valstiečių ir žaliųjų Vyriausybėje (LVŽV) 2016-2020 m.) balsavo prieš ekstremalią situaciją, bet, greičiausiai, nusprendė plačiau nekomentuoti savo sprendimo“, – pažymėjo Gernius.

Nepaprastosios padėties laikotarpiu Lietuva intensyvina savo sienų ir strateginių objektų apsaugą.

Nepaprastoji padėtis taip pat leidžia vyriausybei uždrausti visas Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamas žiniasklaidos priemones. Nutarime taip pat numatyta galimybė apriboti Lietuvos žiniasklaidos veiklą.

Ištrinta daugelis Lietuvos žiniasklaidos priemonių, net savaitraščio „Respublika“, garsėjančio patriotine nuostata ir veikiančio nuo 1990-ųjų pradžios, svetainė.

Opozicijos parlamentarai ir K. Kibenis šias priemones apibūdino kaip perteklines, nepagrįstas ir labai ribojančias konstitucines šalies piliečių teises. Pagal nepaprastąją padėtį taip pat yra uždrausta rengti susirinkimus, skirtus bet kokia forma ar mastu remti Rusijos Federacijos ir (arba) Baltarusijos Respublikos veiksmus Ukrainoje.

Opozicinės LVŽS partijos vadovas Ramonas Karpaoukis buvo vienas iš nedaugelio iškilių Lietuvos politikų, kritikavusių valdžią prasidėjus karui.

„Gaila, kad valdžia nebegali parodyti ne tik mūsų piliečiams, bet ir atvykstantiems ukrainiečiams, kad jie žino, kaip elgtis krizinėse situacijose… Kai į Lietuvą atvyksta vis daugiau žmonių iš karo draskomos Ukrainos, trūksta centrinis mūsų valstybės koordinavimas, daug ką pavertė ant savivaldybių ir NVO pečių. Tas pats nutiko ir tebevyksta dėl COVID-19 pandemijos. Taigi nieko naujo. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju paprasti žmonės tampa impotencijos įkaitais“, – kalbėjo M. Karpuskis.

Šiurkščiais žodžiais jis vaikšto lynu, rizikuodamas iki šiol už valdžios stovėjusios visuomenės pasipiktinimo. Tačiau padėtis – taip pat ir kalbant apie vyriausybės paramą bei Simą – po dvejų metų gali būti labai skirtinga, nes nauji parlamento rinkimai įvyks 2024-ųjų rudenį.

„Belieka pamatyti, kaip karas tęsis. Įsivaizduokime, kad iki rinkimų viskas dar nesibaigė. Bijau, kad šiuo atveju Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, gali susidurti su sunkiomis pasekmėmis ekonomikai, o tai reiškia, kad valdančiosios partijos gali matyti niūrias perspektyvas“, – sakė Gernius.

Sutikdamas, atstovas Kepenis prognozavo, kad prekybos santykių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo poveikį Lietuvos ekonomika pradės jausti jau rudenį.

„Būtų prasminga dabar pirkti konservus ir juos sandėliuoti. Mano žmonai tai rūpi“, – šaiposi iš Lietuvos įstatymų leidėjo, prieš tai aiškiai pasakydama: „Aš tai rimtai“.

Tuo metu, kai Ukraina jau kariavo, Lietuvos prezidentas Gitanas Nozoda kritikavo vyriausybę už „sulėtinimą“ kovojant su didele infliacija. Be to, jis ketvirtadienį, kovo 31 d., perspėjo, kad Lietuvą gali ištikti ekonomikos nuosmukis, o tai būtų didžiulis smūgis sparčiai augančiai ekonomikai.

„Galime susidurti su ekonomikos nuosmukiu, jei ne nuosmukiu“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai „duos didelį smūgį Lietuvai, kuri įpratusi siekti gana spartaus ekonomikos augimo“.

„Nozodos“ teigimu, ekonominė situacija sparčiai keičiasi ir priklausys nuo to, kaip, be kitų veiksnių, vystysis karas Ukrainoje.