Linas Jegelevičius BNN

Neseniai vykusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija įvertino Lietuvos vyriausybės pastangas pažaboti rekordiškai aukštą visoje ES infliaciją, taigi ir kainų kilimą. Fondas teigia, kad iki metų pabaigos infliacija turėtų sumažėti, tačiau daugelis Lietuvos politikos formuotojų ir analitikų į šią prognozę žiūri atsargiai.

„Kadangi Lietuva ES infliacijos reitinge yra antroji vieta po Estijos, atsakinga Lietuvos vyriausybė. Paprasčiau tariant, valdžia išsisukinėja nuo opios temos ir paverčia ją karu. Priežastis, kodėl Lietuvoje tokios beprotiškos kainos, yra ta, kad mūsų Energijos kainų komitetas ir Konkurencijos taryba veikia netinkamai. Užsienyje atitinkamos institucijos labai aktyviai dalyvauja kainų kontrolės mechanizme – ne Lietuvoje. Prancūzijoje parlamentarai balsavo dėl teisės aktų, kuriais siekiama reguliuoti degalų kainas. Panašių iniciatyvų buvo imtasi kitur, ne pas mus“, – BNN sakė buvęs Seimo narys „Alcima“, o dabar parlamentaro Petro Gračulio patarėjas Naglis Potikis.

Metinis infliacijos lygis Lietuvoje 2022 metų gegužę pakilo iki 18,9% nuo 16,8% praėjusį mėnesį. Tai buvo didžiausias infliacijos lygis nuo 1996 m. rugsėjo mėn., nes maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos pakilo 24,8 proc., o tai yra didžiausias nuo 1996 m. rugsėjo mėn., kylant pasaulinių prekių kainoms.

Tačiau Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia tvirtina, kad Lietuva „labai gerai reaguoja“ į infliaciją, kurią pirmiausia sukėlė pandemija.

Nors tikėtina, kad karo sukelta infliacija Ukrainoje stabilizuosis ir pradės mažėti antrąjį metų pusmetį, sakė Gracia.

TVF misijos vadovas „Verslo žinių verslui“ sakė, kad šiemet kasdienė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti 18 proc., o kitąmet – 8 proc., o balandį prognozuojama atitinkamai 13,3 ir 4,3 proc.

Tačiau jis pažymėjo, kad rizikos Lietuvos ekonomikos perspektyvoms yra aiškiai nukrypusios į neigiamą pusę, nes jos apima tolimesnį karo eskalavimą, struktūrinių reformų spartos stoką ir griežtėjančias finansines sąlygas.

Finansų ministras Gentaro Skesto sakė, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto jokių papildomų priemonių infliacijai mažinti, tačiau prireikus gali jas pastūmėti rudenį.

„Dabartiniais skaičiavimais, infliacija stabilizuosis ir rudenį pradės mažėti. Jei matysime kitokią situaciją, rudenį gali būti įvestos kai kurios papildomos priemonės. Tačiau kol kas anksti kalbėti, kaip tuo metu atrodys ekonomika“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama palengvinti pagyvenusių žmonių naštą, paskelbė pensijų didinimą penkiais procentais, tačiau valdžios kritikai sako, kad ši priemonė yra nepakankama.

Bet finansų ministras neatmetė galimybės apmokestinti papildomus mokesčius, pavyzdžiui, kompleksinį mokestį visam gyvenamajam nekilnojamajam turtui. Tačiau „Skyste“ neigia, kad taip buvo siekiama užpildyti šalies iždą.

Ministerija numato, kad būsimą gyvenamojo turto mokestį administruos savivaldybės.

Taip pat skaitykite: Lietuvis verslininkas nubaustas už Ukrainos darbuotojų teisių pažeidimą

Ji gali svyruoti nuo 0,3 iki 3 procentų turto vertės, sakė ji. Bet net jei įstatymas bus priimtas, jis įsigalios tik nuo 2025 m.

„Man tai įrodo, kad vyriausybė siekia ieškoti naujų būdų, kaip papildyti negilų biudžetą. Nenustebčiau, jei bus imtasi daugiau mokesčių, BNN patvirtino Bottissas.

Šios savaitės pradžioje paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai.

Pirma, tai kyla iš Rusijos karo prieš Ukrainą. Bankas teigia, kad dėl žaliavų kainų šoko ir didelių prekybos ryšių su karo nukentėjusiomis šalimis sutrikimo kai kurioms įmonėms gali būti sunku grąžinti paskolas.

Jis manė, kad tai gali lemti nuostolius bankams ir neigiamai paveikti bendrą ekonomikos augimą.

Antra, dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų didėjimo kylančios rizikos pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms gali kilti sunkumų mokant paskolų grąžinimo įmokas, jei išliks aukšta infliacija ir padidės palūkanų normos.

Tačiau šią riziką, anot Lietuvos banko, sušvelnina per epidemiją sukauptos didelės namų ūkių santaupos ir įmonių bei bankų kapitalo atsargos. Be to, didesnės palūkanų normos turės teigiamos įtakos finansiniam stabilumui ilgalaikėje perspektyvoje, nes padės pažaboti infliaciją ir nuramins nekilnojamojo turto rinką.

Trečia, kyla pavojus, kad būsto rinka gali perkaisti.

„Sparčiai per pandemiją kilusioms būsto kainoms pradėjus nukrypti nuo fundamentalių rodiklių, atsiranda vis daugiau netvaraus nekilnojamojo turto rinkos vystymosi požymių, o tai galiausiai didina kainų mažėjimo ir dėl to augimo nuostolių riziką“, – teigia Lietuvos bankas. pasakė..

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad būsto kainos šiuo metu apie 9 procentais viršija vertes, pagrįstas esminiais veiksniais, tarp kurių yra ekonomikos augimas, pajamos ar gyventojų skaičiaus augimas.

Atitinkamai spartų kainų augimą daugiausia lemia didėjantis atotrūkis tarp būsto pasiūlos ir paklausos. Pandemijos metu būsto paklausa labai išaugo, o naujo būsto pasiūla išliko beveik nepakitusi ir pastaruoju metu net sumažėjo.

Be to, trumpuoju laikotarpiu naujo būsto pasiūlą gali apriboti išaugusios statybų kainos, atspindinčios brangesnes žaliavas, galimybė gauti statybos leidimus.

Įvertinęs galimas rizikas, Lietuvos bankas jau ėmėsi atsargumo priemonių ir sugriežtino pradinio įnašo reikalavimus antrajai būsto paskolai ir vėlesnėms paskoloms bei įvedė 2 procentų kapitalo reikalavimą bankų būsto paskolų portfeliams.

Bankas teigė, kad šios priemonės tikimasi nuraminti investicinių sandorių su paskolomis rinką, tačiau jos tiesiogiai nepaveiks privačiomis lėšomis perkamo būsto rinkos, kurios yra daugiausia.

Svarbiausia, kad Lietuvos bankas teigia „sveikinasi“ vykstančia diskusija dėl pasaulinio nekilnojamojo turto mokesčio modelio peržiūros ir šiuo metu nagrinėja pateiktus pasiūlymus.

Centrinis bankas mano, kad „tinkamai kalibruotas nekilnojamojo turto mokestis gali sumažinti perteklinę būsto paklausą ir taip padėti subalansuoti nekilnojamojo turto rinką“.

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje, anot banko, pervertintas dešimtadaliu.