Linas Gigilevičius

Kai 2023 metais Lietuvoje reikalai daugumai neatrodo rožiniai, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerigus Masiolis šią savaitę sukėlė ažiotažą teigdamas, kad šiemet šalis išvengs ekonominės krizės, o jei įvyks nuosmukis, tai ir bus. Lengvas ir trumpalaikis.

„Mes tikimės ne krizės – gali sulėtėti ekonomikos augimas, gali būti keli ketvirčiai neigiamų pokyčių. Visų pirma, krizė yra nenuspėjama ir sukuria sunkiai valdomas situacijas, tokias kaip pandemija, karas Ukrainoje ir pasaulinė finansų krizė. „Tai sunkiai valdomos krizės, kurios turi ilgalaikių pasekmių“, – sako Machiolis.

„Kad ir kur žiūrėtume, Lietuvos ekonomika yra labai subalansuota ir konkurencinga, be jokių akivaizdžių disbalansų. Ekonomistas daro išvadą, kad klestėjimo pabaigos ženklus Lietuvoje įžvelgti dar nelengva.

Būtent žodis „gerovė“ supykdė daugelį.

„Man atrodo, kad daugelis mūsų vyriausiųjų ekonomistų per daug dėmesio skiria makroekonominiams rodikliams. Norėčiau pamatyti, kaip tai pavers geresnį gyvenimą visiems – ne tik Vilniaus centre, bet ir už jo ribų, ypač provincijose, kur daug žmonių sunkiai sugyvena.

Ekonomistas tikina, kad 2023 metais Lietuvos BVP sumažės 0,3 proc.

„Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, o kitais metais jau laukiamas Lietuvos BVP augimas 1,8 proc.

Masiolis sako.

Anot jo, šiemet palūkanos vėl kils, bet kitąmet pradės kristi.

Jis atkreipia dėmesį, kad nors rekordiškai aukšta, ketvirtį amžiaus nematyta, infliacija Lietuvą užklupo 2022 metais, gyventojų vartojimas ženkliai nesumažėjo. Iš tikrųjų jos tikrasis dydis per metus padidėjo 1,3 proc.

Masiolis mano, kad prie to prisidėjo ir spartus gyventojų, darbo vietų bei atlyginimų augimas.

„Praėjusiais metais matėme rekordiškai didelį neto migraciją, kuri kompensavo neigiamą natūralų gyventojų kaitą, tad gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo beveik dviem procentais. Daug naujokų užpildė laisvas pareigas, todėl užimtumas padidėjo daugiau nei penkiais procentais, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 13 procentų. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jau matėme, kad mažmeninės prekybos augimo tendencijos baigiasi, kurios, tikėtina, tęsis ir šiais metais.

„Swedbank“ teigimu, atlyginimų augimas šiemet sulėtės iki 9,5 procento ir bus šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Todėl realios namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet išliks nepakitusios, o eksportas po kelerių įspūdingo augimo metų turėtų susitraukti 0,5 proc., teigia analitikas.

„Silpėjusią paklausą kaimyninėse šalyse ir didžiosiose euro zonos bei Šiaurės šalių rinkose jau atspindi mažesni pramonės eksporto užsakymai, kurie nukrito iki žemiausio lygio per trejus metus.

Kol kas didelių problemų dar neišryškėjo, tačiau kai kuriuose sektoriuose tikimasi ne tik eksporto apimties, bet ir užimtumo mažėjimo.

Tačiau tokių ekonominių tendencijų vis dar negalime vadinti krize, tai tik atšalimas po ilgo klestėjimo ar net siautulio.

Jis tikisi, kad dar šiais metais Lietuvos infliacija sumažės iki vienženklio skaičiaus.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas tikisi, kad 2023 metais daugelio Vakarų šalių ekonomika pateks į nuosmukį, tačiau po šiais skaičiais, anot jo, yra didelių skirtumų. Pasak jo, kai kurie sektoriai, tokie kaip atsinaujinanti energetika, kasyba ir turizmas, klesti, o kiti, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, gali susidurti su rimtesniais iššūkiais.

Masiolis nėra vienintelis Lietuvos bankininkystės ekspertas, kuris mano, kad Lietuva gerai atlaikys negandas.

Taip neseniai pasakė ekonomistas Aleksandras Ižgorodinas

Pirmieji trys 2023 m. ketvirčiai bus sudėtingi, tačiau toli nuo siaubingos 2008–2009 m. padėties, sukėlusios ekonominį chaosą visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje.

Pasak ekonomisto, „didelės dramos nebus“ – pirmąjį ir antrąjį ketvirčius, o galbūt ir trečiąjį ketvirtį nuosmukis pakeis atsigavimas paskutinį metų ketvirtį.

„Lietuvos ekonomika yra visiškai pasirengusi sunkiam laikotarpiui, jei šiek tiek atsitrauksime, sumažės labai panašiai kaip Europos Sąjungos ar euro zonos vidurkis… Lietuvos skola yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, apie 40 proc. mūsų BVP. „Turime didelį užsienio prekybos perteklių palyginamosiomis kainomis, vadinasi, ekonomikoje nėra disbalanso“, – sakė Ižgorodinas.

Tarptautinės ekonomikos sergėtojai, tokie kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), taip pat yra sakę, kad Lietuvos ekonomika iki 2023 metų plauks gerai, augs apie 1,3 proc., taip aplenkdama kitas šalis.

„Sulėtėjimas tikrai bus, bet Lietuvos ekonomika 2023 metais augs 1,3 proc. – greičiau nei kitų šalių. Bet tai priklausys nuo karo ir kitų šalių ekonomikų. Alvaro Pereira 2022 m. pabaigoje Vilniuje pristatydamas EBPO Lietuvos ekonomikos tyrimą 2022 sakė, kad ekonomikos lėtėjimui stipresnę įtaką turės kiti nuo Lietuvos nepriklausantys veiksniai.

„Ekonominių reformų prasme Lietuva stebina. Ji lanksti, todėl mūsų lūkesčiai (Lietuvos atžvilgiu) geresni nei kitų šalių.

Tačiau kai kuriems Masiolio jaudinantis optimizmas tapo nerealus.

„Masiolis jau žino, kaip gyvensime šiais metais. Ir mes gyvensime, anot jo, labai gerai, nes krizės Lietuvoje nėra, o – na – artimiausiu metu jos nesimatys. Ekonomistai yra įdomūs žmonės. „Jie žiūri į daugybę mažų skaičių ir visada juose mato kažką teigiamo, tačiau linkę nemato to, kas akivaizdu net paprastam piliečiui – tai yra regresija.

„Pasirodo, mes klestime. Tai nebloga diagnozė šaliai, kurioje žemiau skurdo ribos gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių… Ar ši rekordinė infliacija dar nebuvo krizė?

Demografinės krizės nėra. Nesvarbu, kad gimimų skaičius mažesnis už mirusiųjų skaičių.. Atsižvelgiant į viską, atrodo, kad gyvensime kaip įprastai: ekonomistai klestės, o tie piliečiai, kurie nedrįs, bus nenumaldomai paskęsta bangose augančios ekonomikos. Gudriai daro išvadą komentatorius.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija tikisi, kad šiemet Lietuvos BVP augs 1,6 proc., o vidutinė infliacija šiemet sumažės iki 10,4 proc.

Tačiau EBPO Lietuvai rekomenduoja tinkamu tempu griežtinti fiskalinę politiką, kuri padėtų sušvelninti infliacinį spaudimą, spręsti su gyventojų senėjimu susijusias problemas, padėti namų ūkiams ir verslui prisitaikyti prie didėjančių energijos sąnaudų naudojant tikslines ir laikinas priemones bei reaguoti į neigiamas tendencijas. Nekilnojamojo turto rinkoje tinkamu laiku.

Taip pat skaitykite: Švęsti per anksti? Ekspertai komentuoja mažesnės infliacijos lūkesčius Latvijoje