„Swedbank“ išlaikė savo 2022 ir 2023 metų Lietuvos BVP prognozę, palyginti su skelbtomis rugpjūtį, atitinkamai 2 ir nuliui, rodo Baltijos regiono naujienų svetainės BNS ataskaita, spalio 25 d. augimas.

Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad antrąjį šių metų pusmetį ir kitų metų pirmąjį pusmetį Baltijos šalyse numatomas ekonomikos nuosmukis.

„Šiemet vis dar matome ekonomikos augimą, bet, žinoma, augimas įvyko pirmąjį pusmetį ir tikimės, kad antroje šių metų pusėje BVP visose Baltijos šalyse mažės ir tęsis iki kitų metų vidurio“, – sakė McCullies pristatyme, kurio tikimasi kitų metų viduryje. Tada tikimasi atsigavimo, dėl kurio bendras kitų metų rezultatas bus artimas nuliui.

„2024 m. prognozė buvo gerokai sumažinta. Manome, kad dabar matomas energetinis šokas, mažesnė perkamoji galia ir didesnės palūkanų normos, kurios, kaip manoma, gerokai sulėtins būsto rinką, tęsis ir 2014 m. atgims prie ilgalaikės tendencijos ir jis bus šiek tiek kuklesnis, nei mes norėtume.

Tuo tarpu ekonomisto teigimu, infliacija turėtų didėti.

Lietuvai bankas didina šių metų infliacijos prognozę iki 19,2%, o kitais metais – iki 8,7%, nuo 17,8% ir 6% anksčiau.

„Jis bus didesnis, nei tikėjomės vasarą, iš dalies dėl to, kad taip pat didiname vidutinio darbo užmokesčio lūkesčius, o tai susiję su didesniu minimalios mėnesinės algos padidėjimu, nei tikėjomės“, – sakė Macaulis.

Numatoma, kad šiemet nedarbo lygis sieks 5,6%, o kitąmet – iki 6,6%, o atlyginimai šiemet augs 12,6%, o kitąmet – 8,5%.

Kalbant apie Estiją, „Swedbank“ Estijoje mano, kad 2023 m. Estijos ekonomika nesitrauks ir neaugs 12 mėnesių tempu, nors metų pradžioje tikėtinas nuosmukis.

Ankstesnėje rugpjūtį paskelbtoje prognozėje „Swedbank“ Estijos BVP augimą 2023 m. prognozavo 0,5 proc.. Dabar bankas patikslino 2023 m. prognozę iki nulio.

Tačiau 2024 metų Estijos ekonomikos augimo prognozės „Swedbank“ nepakeitė, palikdamas 2,5 proc.

Tonu Mertsina, banko vyriausiasis ekonomistas, banko tinklaraštyje pažymėjo, kad nors Estijos BVP pirmąjį šių metų pusmetį augo 2,4%, antrasis pusmetis bus daug prastesnis.

„Ekonominės nuotaikos smarkiai smuko, nes silpna išorės paklausa mažina prekių eksportą ir pramonės gamybą, o mažėjanti namų ūkių perkamoji galia smarkiai stabdo mažmeninės prekybos augimą. Kylančios sąnaudos, įskaitant ir energijos kainas, silpnos paklausos metu „Tai daro spaudimą įmonėms „likvidumas ir konkurencingumas“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad šios tendencijos artimiausiais mėnesiais taip pat stiprės.

„Swedbank“ teigimu, ateinančiais ketvirčiais nedarbo lygis turėtų šiek tiek kilti, tačiau ekonomikai pradėjus atsigauti, vėl mažėti.

„Darbo užmokesčio augimą skatina darbo jėgos trūkumas, didėjantys minimalūs atlyginimai, didesni atlyginimai viešajame sektoriuje, didelis spaudimas atlyginimams iš darbuotojų, kurie nenori, kad dėl augančios infliacijos smarkiai kristų jų gyvenimo lygis“, – sakė ekonomistas.

Estijos naujienų agentūros (BNS) teigimu, valstybės finansus pablogino ir didžiulės Estijos vyriausybės išlaidos.