Lietuvos prezidentas Kitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva turėtų padėti Ukrainai sugrąžinti užsienyje gyvenančius karinio amžiaus gyventojus. LRT.ltLietuvos nacionalinio transliuotojo svetainė LRT, Pranešta balandžio 30 d.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi 29 000 karinio amžiaus Ukrainos vyrų.

Neseniai vyko Ukrainos parlamentas Pakeistas Mobilizacijos įstatymasSumažinti šaukimo amžių iki 25 metų ir didinti bausmes karinės tarnybos vengiantiems asmenims.

Ukraina nusprendė nebeišduoti naujų pasų užsienyje gyvenantiems privalomojo amžiaus vyrams ir stabdyti konsulines paslaugas 18-60 metų vyrams.

„Ukraina turėtų laikytis savo mobilizacijos planų“, – per diskusiją sakė Nausėda LRT Radijas balandžio 29 d. „Ukraina turi turėti priemonių ir įrankių pakviesti savo jaunimą tarnauti savo šaliai. Su Ukraina turime bendradarbiauti visais atžvilgiais.

Premjeras savo ruožtu mano, kad Lietuva gali imtis veiksmų padėti Ukrainai, tačiau, jo teigimu, kai kurios priemonės turėtų būti aptartos ES lygmeniu.

Migracijos departamento teigimu, versti Lietuvą padėti Ukrainai mobilizacijos procese nėra teisinio pagrindo.

„Tai politinis klausimas. Pagal mūsų įstatymus Ukrainos ar kitos šalies mobilizacijos deklaracija mums jokios įtakos neturi. Bet kokia reakcija, jei tokia bus, bus Lietuvos politinis sprendimas“, – naujienų agentūrai ELTA sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Kudzinskaitė. LRT.lt sakė.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamysz sakė, kad Kijevas yra pasirengęs padėti Varšuvai sugrąžinti karinio amžiaus vyrus. Jokia prievarta nebus naudojama. Jo teigimu, Lenkija gali apriboti socialinių pašalpų ir leidimų dirbti bei kitų dokumentų išdavimą ukrainiečiams.