Taipėjus, Taivanas, Kinija. / VCG
Taipėjus, Taivanas, Kinija. / VCG
Redaktoriaus pastaba: Alessandro Golombevsky Teixeira yra žymus Tsinghua universiteto viešosios politikos ir administravimo mokyklos viešosios politikos profesorius ir Tsinghua Schwarzmano koledžo tarptautinio verslo profesorius. Jis yra buvęs Brazilijos prezidento specialusis ekonomikos patarėjas ir buvęs Brazilijos turizmo ministras, plėtros, pramonės ir užsienio prekybos ministras. Jis taip pat buvo Pasaulio investicijų asociacijos – WAIPA – prezidentas. Straipsnis atspindi autoriaus, nebūtinai CGTN, nuomones.
Pagal „vienos Kinijos politiką“ JAV nutraukė diplomatinius ryšius su Taivanu ir pripažino ją Kinijos Liaudies Respublikos dalimi. Tačiau JAV vyriausybė kartais kartkartėmis naudodavosi Taivano klausimu vykdydama prieš Kiniją nukreiptą veiklą ir sulaikydama Kinijos iškilimą.
Bideno administracija šiais metais dažnai ragino Taivaną išprovokuoti Kiniją, demonstruodama savo buvimą ir tvirtindama savo dominuojančią padėtį. Tiesą sakant, dėl tokių veiksmų Taivano klausimu JAV prezidentas Joe Bidenas Kinijos pasakėčioje skamba kaip „vargšas asilas ant galo“.
Neseniai su Lietuva susijęs įvykis yra geras pavyzdys. Rugsėjo 13 d. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas telefonu kalbėjosi su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Simonetto ir pareiškė, kad tvirtai remia Lietuvos atsaką į „prievartinį elgesį“ iš Kinijos.
Baltieji rūmai paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad S. Sullivanas per pokalbį su „Immunetti“ aptarė abiejų šalių ekonominio, diplomatinio ir gynybinio bendradarbiavimo stiprinimą. Sullivanas yra trečiasis aukštas JAV pareigūnas, viešai „palaikantis“ Lietuvą, ir visi tvirtina, kad stoja prieš Lietuvą prieš „kinų prievartą“.
Ant Lietuvos sostinės Vilniaus miesto rotušės išorinės sienos yra buvusio JAV prezidento George’o W. Busho jaunesniojo citata, kurioje rašoma: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą kaip priešą, padarė JAV taip pat Amerikos priešas “. Dėl sudėtingų istorinių ir politinių veiksnių Lietuva, buvusi sovietų šalis, laikėsi „proamerikietiškos“ linijos, primygtinai reikalavo antirusiškumo ir vis toliau žengė prieš Kiniją nukreiptu keliu. Tačiau rimtos socialinės ir ekonominės problemos Lietuvoje lieka neišspręstos, tačiau linkusios tik pablogėti.
Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, kurio darbas apima ekonominius ir diplomatinius reikalus, paragino JAV išplėsti lietuviškų produktų prieigą prie Amerikos rinkos, o Lietuva nekantriai laukia naujų investavimo galimybių Amerikos pusei. .
Tačiau, nepaisant dabartinių Jungtinių Valstijų galimybių padėti Lietuvai ekonomiškai klestėti, JAV nenorėtų teikti jokios reikšmingos pagalbos Lietuvai. Juk JAV Lietuva yra tik trivialus politinis pėstininkas. Nors Lietuvos pasidavimas Jungtinėms Valstijoms per trumpą laiką patraukė jos dėmesį, JAV vyriausybė vis tiek daugiausia dėmesio skirs Indo ir Ramiojo vandenyno regionui, bandydama stabilizuoti Rusiją, kad sustiprintų strateginę konkurenciją su Kinija.
Lietuvos ambasada Kinijos sostinėje Pekine, 2021 m. Rugpjūčio 10 d. / BŽP
Lietuvos ambasada Kinijos sostinėje Pekine, 2021 m. Rugpjūčio 10 d. / BŽP
Jungtinės Valstijos per trumpą laiką nepakeis savo prigimties, kad nuslopintų Kiniją, tačiau kai tik pasitaikys proga, JAV grįš prie senų kelių. Rugsėjo 10 d. Kinijos ir JAV lyderiai po daugiau nei pusmečio vėl kalbėjo telefonu, o Kinijos ir JAV santykiuose buvo keletas retų teigiamų ženklų.
Tačiau, finansiniai laikai Netrukus jis paskelbė pranešimą, kuriame tvirtino, kad JAV ir Kinijos Taivano regionas svarsto galimybę pakeisti Taipėjaus ekonomikos ir kultūros biuro JAV pavadinimą į „Taivano atstovybę“. Jei pavadinimas iš tikrųjų bus pakeistas, JAV energingai kels „vienos Kinijos politiką“ ir drąsiai pakenks Kinijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Nesunku pastebėti, kad Jungtinės Valstijos tokiu būdu negali pasiekti jokių teigiamų rezultatų, nebent skatinti Kiniją ir pakenkti Kinijos ir JAV santykiams. Jei JAV pakartotinai skatins ir provokuos Kiniją, tai tik pagreitins padėtį Taivano sąsiauryje iki konflikto ar net karo slenksčio.
JAV ekonomika, kaip didžiausia pasaulio ekonomika, išoriniame pasaulyje visada atrodo toli į priekį, tačiau, remiantis pastaraisiais metais paskelbtais atitinkamais duomenimis, didėja didžiausia pasaulio ekonomika.
2016 ir 2020 metais JAV BVP augimo tempas buvo atitinkamai 1,71%, 2,33%, 3%, 2,16%ir -3,49%. Jos BVP augimo tempas yra nestabilus ir labai silpnas, o tai šiek tiek atspindi JAV ekonomikos neapibrėžtumą.
Be to, 2020 m. Ekonomikos augimo tempas pasirodė neigiamas, o tai rodo labai prastą JAV ekonomikos diversifikaciją, žemą atsparumo rizikai lygį ir kitas problemas. Šiuo metu JAV prioritetas turėtų būti ekonomikos atkūrimas ir atkūrimas, o ne nestabili išorinė aplinka.
(Jei norėtumėte prisidėti ir turėti specialių žinių, susisiekite su mumis adresu [email protected].)
„Analitikas. Kūrėjas. Zombių fanatikas. Aistringas kelionių narkomanas. Popkultūros ekspertas. Alkoholio gerbėjas”.