Ukrainos ministras pirmininkas perspėja, kad dėl Rusijos streikų Kijevui gali tekti „visiškas elektros tinklo išjungimas“.

Ukrainos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiai sužlugdė beveik pusę Ukrainos energetikos sistemos, o sostinės Kijevo valdžia perspėjo, kad žiemą miestui gali tekti „visiškai išjungti“ elektros tinklą.

Deja, Rusija ir toliau pradeda raketų atakas prieš Ukrainos civilinę ir ypatingos svarbos infrastruktūrą. „Beveik pusė mūsų energetikos sistemos sugedo“, – per bendrą spaudos konferenciją su Europos Komisijos viceprezidentu Valdiu Dombrovskiu sakė ministras pirmininkas Denisas Schmyhalas.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šalyje, kurios gyventojų prieš karą buvo apie 44 mln., elektra buvo atjungta apie 10 mln. Jis sakė, kad kai kurių rajonų valdžios institucijos nurodė avariniu būdu nutraukti elektros tiekimą.

Ukrainos nacionalinis tinklo operatorius „Ukrenergo“ pranešė, kad nuo spalio 10 iki lapkričio 15 d. Rusija surengė šešias didelio masto raketų atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Rusija surengė didelius smūgius visoje Ukrainoje po to, kai spalį per sprogimą buvo iš dalies apgadintas didelis tiltas, jungiantis Krymą. Maskva dėl išpuolio apkaltino Kijevą, o Ukraina tai neigia.

Temperatūrai nukritus iki nulio laipsnių, o Kijeve iškritus pirmajam sniegui, pareigūnai stengiasi atkurti elektros energiją visoje šalyje po vieno didžiausių Ukrainos infrastruktūros bombardavimo per devynis karo mėnesius.

Jungtinės Tautos perspėjo apie šią žiemą šalyje įvykusią humanitarinę katastrofą dėl elektros ir vandens trūkumo.

„Ruošiamės įvairiems scenarijams, įskaitant visišką užraktą“, – per televiziją sakė Kijevo miesto administracijos vadovo pavaduotojas Mykola Povoroznikas.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad ketvirtadienį jos pajėgos panaudojo didelio nuotolio ginklus, kad smogtų gynybos ir pramonės objektams, įskaitant „raketų gamybos įrenginius“.

Ukrainos kariuomenės atstovas vakariniame pranešime teigė, kad Rusijos pajėgos, dabar perdislokuotos rytiniame Dniepro krante, Chersono srityje, apšaudė miestus, įskaitant Antonivką ir Belozerką vakariniame krante, be Čornobajevkos, kurią panaudojo. Kaip įrangos sandėlis.

Lapkričio 9 d. Maskva buvo priversta pasitraukti iš regiono sostinės, dar vadinamos Chersonu.

Cituojamas Ukrainos vidaus reikalų ministras, sakęs, kad išlaisvintose Chersono srities vietovėse tyrėjai aptiko 63 kūnus su kankinimo žymėmis, Rusijos pajėgoms pasitraukus.

Žmogaus teisių komisaras Aukščiausiojoje Radoje Dmitrijus Lubinecas išleido vaizdo įrašą, kuriame, pasak jo, buvo užfiksuota Rusijos pajėgų naudojama kankinimų kamera Chersono regione.

„Reuters“ negalėjo patikrinti Lubinetso ir kitų vaizdo įraše pateiktų tvirtinimų. Rusija neigia, kad jos pajėgos tyčia atakuoja civilius ar vykdo žiaurumus.

Rusija vasario 24 d. įsiveržė į Ukrainą ir Maskva apibūdino kaip specialią karinę operaciją, skirtą pavojingiems nacionalistams išnaikinti. Kijevas Rusijos veiksmus apibūdina kaip nepagrįstą imperijos žemės grobimą.

Tūkstančiai rusų vyrų pabėgo į užsienį, kad išvengtų šaukimo į konfliktą, per kurį tūkstančiai žuvo, milijonai žmonių buvo perkelti, miestai pavertė griuvėsiais ir atnaujintos Šaltojo karo laikų divizijos.