Baltijos šalys praneša Rusijai ir Baltarusijai pasitraukti iš Maskvos valdomų elektros tinklų

Trijų Baltijos šalių elektros tinklų operatoriai antradienį oficialiai pranešė Rusijai ir Baltarusijai, kad pasitraukia iš 2001 metais pasirašytos sutarties, kuri Estiją, Latviją ir Lietuvą sujungė su Maskvos kontroliuojama elektros perdavimo sistema.

Baltijos šalys jau nustojo pirkti elektrą iš Rusijos. Kitą vasarį jie perjungs savo tinklo jungtis į žemyninės Europos energetikos tinklą, siekdami nutraukti patikimumą pagal praėjusiais metais paskelbtą planą, kaip dalį veiksmų nutraukti ryšius su Maskva po jos invazijos į Ukrainą.

Komunalinių paslaugų operatoriai Estijos „Ellering“, Latvijos AST ir Lietuvos „Lidgrid“ pranešė, kad pasitraukimas buvo pasirašytas antradienį Latvijos sostinėje Rygoje. Bendra sutartis su Maskva ir Minsku baigs galioti vasario 7 dieną, o Baltijos šalių sistemos nuo tinklo bus atjungtos kitą dieną.

„Mes nutrauksime ir pašalinsime paskutinius fizinius ryšius su Rusijos ir Baltarusijos tinklais“, – sakė „Lidgrid“ generalinis direktorius Rogas Masiulis, pavadinęs šį žingsnį „ambicingu energetinės nepriklausomybės projektu“.

Trys buvusios sovietinės respublikos šiuo metu neperka elektros iš Rusijos, bet yra fiziškai prisijungusios prie tinklo, kurio elektros dažnį pagal 2001 metų BRELL sutartį kontroliuoja Maskva. Baltijos šalių sistemos su kontinentinės Europos sistema planuoja harmonizuotis 2025 metų vasario 9 dieną. Abi sistemos naudoja 50 Hz kintamąją srovę.

„Sinchronizavimas su kontinentinės Europos sinchronine erdve leis nepriklausomai, stabiliai ir patikimai valdyti Baltijos šalių elektros tinklus ir padidins energetinį saugumą regione“, – sakė Estijos tinklų operatorė Ellering.

Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija 2019 metais susitarė su ES vykdomuoju komitetu iki 2025 metų pabaigos integruoti Baltijos šalis į ES elektros tinklą. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje paskatino Baltijos šalis paspartinti projektą.

2025 m. vasario mėn. perėjimo data yra kompromisas. Šių metų pradžioje Lietuva siekė pasitraukti iš energetikos, motyvuodama Maskvos nepatikimumu ir agresija Ukrainoje. Estija nepritarė greitam sumažinimui, sakydama, kad, jei perėjimas įvyks per anksti, jai gali grėsti elektros energijos tiekimas.

READ  Naujausi COVID-19 atvejai Baltijos šalyse. 666 Latvijoje, 1 125 Lietuvoje, 279 Estijoje - „Baltic News Network“

„Baltijos elektros rinka prisitaiko ir funkcionuoja neimportuojant elektros iš Rusijos“, – sakė Latvijos AST vadovas Rolands Irklis.

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Latvija visiškai nustojo importuoti ir eksportuoti elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos, o harmonizavimas su kontinentine Europa yra paskutinis žingsnis siekiant šalies nepriklausomybės elektros tiekimo srityje“, – sakė Irklis.

Rusijos energetikos ministerija neatsakė į „The Associated Press“ prašymą pakomentuoti.

___

Jari Tanner praneša iš Helsinkio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *