Straipsnio žymės

EnergyEuropeCountryAnalysis

• Energetinis saugumas yra pagrindinis trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – vyriausybių prioritetas. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį privertė visas tris valstybes sumažinti energijos importą iš Rusijos ir 2022 m. nutraukti bet kokį gamtinių dujų importą.
• 2022–2023 m. žiema yra daug švelnesnė nei prognozuota, o gamtiniai rezervai yra dideli visose trijose valstijose. Taigi saugyklos bus atnaujintos šią žiemą.
• Baltijos šalys sparčiai žengia į priekį planuodamos diversifikuoti energijos tiekimą per naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūrą, taip pat didinti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius. Sinchronizacija su žemyninės Europos elektros tinklais numatoma 2026 m.

Baltijos šalyse buvo gana švelni žiema, kuri kartu su didelėmis šildymo sąnaudomis sumažino buitinės energijos poreikį. Europos dujų atsargos vasario viduryje buvo užpildytos 68%, palyginti su įprastais 48%. Tai gerokai sumažino susirūpinimą dėl atsargų papildymo ateinančiai žiemai, turint omenyje, kad trys ketvirtadaliai regiono dujų importo buvo iš Rusijos prieš Ukrainos invaziją. Baltijos dujų saugyklos bus atnaujintos kartu su nauju Estijos ir Suomijos SGD terminalu Inku (Suomija) ir Klaipėdos SGD terminalu Lietuvoje. Ateinančiais mėnesiais SGD terminalai bus apkrauti, nes energijos kainos atlėgo sausio ir vasario mėnesiais ir pasieks žemiausias kainas nuo 2021 m.

Latvijoje planuojamas naujas SGD terminalas. Tarptautinė investuotojų grupė nori išleisti 150 mln. eurų (163 mln. JAV dolerių) plūduriuojančiam melioracijos įrenginiui Skultės uoste, 2,5 km nuo kranto, su 34 km ilgio dujotiekiu į didžiulę Inčukalno požeminę dujų saugyklą. Investuotojai pareikalavo valstybės garantijų, jei paklausa nukristų žemiau dabartinių prognozių. Tačiau Latvijos ministras pirmininkas Kriszjanis Karins anksčiau kritikavo investicijų planus, kad į planą nebuvo įtraukta išsami finansinė informacija. Vyriausybę sunerimo dėl savo ankstesnių įsipareigojimų remti žaliosios energijos įmones, dėl kurių per daugelį metų vartotojai patiria didesnes išlaidas. Tačiau Latvijai ruošiantis liberalizuoti gamtinių dujų rinką, tikėtina, kad padidės konkurencija, dėl kurios energijos kainos mažės.

Nuolatinės investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius

Visos trys vyriausybės siekia ambicingų planų diversifikuoti energijos gamybą, atsisakyti priklausomybės nuo dujų importo ir toliau didinti atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus. Naujoji Latvijos vyriausybė, suformuota po spalį vykusių parlamento rinkimų, įkūrė naują Klimato ir energetikos ministeriją, kuriai pavesta rengti ir įgyvendinti naują klimato ir energetikos strategiją, atsižvelgiant į Rusijos karą su Ukraina. Didžiausias dėmesys skiriamas saulės ir ypač vėjo pajėgumų gerinimui. Regionas jau turi didelį hidroenergijos potencialą; Latvija šiuo metu pirmauja su 1588 MW gamybos galia.

Iki 2023 metų pradžios Lietuva turėjo 800 MW, Estija – 500 MW, o Latvija – 137 MW vėjo energijos gamybos pajėgumų. Latvija šiuo metu turi tris mažus vėjo jėgainių parkus, tačiau greitai sukūrė ambicingą naują strategiją, pagal kurią bus pastatyta mažiausiai 100 vėjo jėgainių, pagaminančių 30 % visos Latvijos 2022 m. suvartojamos elektros energijos. Ši strategija turi dvi kryptis. Pirmiausia „Latvenergo“ ir elektros energetikos įmonė „Latvijos valstybiniai miškai“ įsteigė naują akcinę bendrovę „Latvijas veja parki“ (Latvijos vėjo jėgainės), kuri valdo 1,63 mln. hektaro Latvijos valstybinių miškų. Tikimasi, kad tai leis greičiau pastatyti vėjo jėgaines. Tuo pat metu „Latvenerco“ pasirašė memorandumą su Vokietijos tarptautine energetikos įmone RWE AG dėl vėjo jėgainių gamybos jūroje. Jei abu projektai vyks taip, kaip tikėtasi, Latvija greičiausiai pasieks savo tikslą iki 2030 metų sukurti 800 MW vėjo energijos.

Kol Latvija vejasi, Estija ir Lietuva toliau investuoja į vėjo energiją. Lietuva pastatė naują vėjo jėgainių parką, pasirašė elektros pirkimo sutartį su Estijos energetikos bendrove „Est Energia“ ir šiuo metu atlieka strateginį poveikio aplinkai vertinimą, kuris bus pirmasis iš keturių Baltijos jūroje planuojamų vėjo jėgainių parkų. „East Energia“ atsinaujinančių išteklių padalinys „Enfit Green“ turi ambicingų planų pagaminti 1 900 MW atsinaujinančios energijos vėjo ir saulės jėgainėse Estijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Lenkijoje. Pavyzdžiui, Sobi-Tutsi vėjo jėgainių parko projektas Estijoje bus pradėtas statyti vėliau šiais metais ir planuojama pagaminti 255 MW kasmet, o tai patenkins 8,5% visos dabartinės Estijos elektros energijos poreikio. Žalioji geoterminė energija taip pat apima žemės gaminamos ir žemės plutoje saugomos energijos gamybos projektus.

Nors Baltijos regione saulė šviečia vos devynis mėnesius per metus, planuojamos investicijos į saulės energetiką. Visos trys vyriausybės skatina namų ūkius gaminti saulės energiją, o Lietuva siekia, kad iki 2030 metų trečdalis namų ūkių gamintų elektrą patys. Tačiau šiuo metu Estija pirmauja – iki 2022 metų 10 000 saulės energijos gamintojų pagamins beveik 500 MW energijos.

Energetinė nepriklausomybė beveik visiškai pasiekta

Naujų SGD įrenginių statyba ir investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius užtikrins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Vienintelė svarbi Rusijos energetikos jungtis yra elektros tinklų prijungimas prie Rusijos jungčių zonos, o sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais nenumatytas iki 2026 m. Tačiau vyriausybės ekspertai teigia, kad Rusija turėtų atkirsti Baltijos šalis nuo Rusijos integracijos. Teritorijoje, avarinis ryšys su kontinentinės Europos tinklu gali būti atliktas per kelias valandas. Be to, gegužės viduryje Baltijos šalys paskelbė, kad svarsto paspartinti atsijungimą nuo rusiškos elektros.

Peržiūrėkite daugiau energetikos sektoriaus įžvalgų:

Didelės eksploatacijos išlaidų rizika pereina prie EV

Pasauliniai elektromobilių (EV) pardavimai per pastaruosius kelerius metus išaugo dėl įvairių vyriausybių paskatų, įskaitant pirkimo subsidijas, siekiant sumažinti lipdukų kainas pirkėjams.

Izraelis svarsto energijos taupymo galimybes

Atsižvelgdama į tikslus, kuriais grindžiamas peržiūrėtas klimato įstatymo projektas, vyriausybė paskelbė apie planus sukurti pirmąją atskirą Izraelio energijos saugyklą.

Iranas vėl sutelkia dėmesį į atsinaujinančios energijos projektus

Irano Atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo agentūra (SATBA) šiais Irano fiskaliniais metais planuoja pakartotinai pasiūlyti 2,2 GW saulės energijos pajėgumų.

2023 m. gegužės 26 d., penktadienisStraipsnio žymės

EnergyEuropeCountryAnalysis