LIETUVA, vasario 4 d. – Pernai gruodį Vilniuje Baltijos ministrų tarybos premjerai Vilniuje susitarė dėl bendros Baltijos šalių pozicijos dėl naujojo klimato kaitos paketo. Kaip kitą žingsnį, ministrai pirmininkai šiandien pasirašė bendrą pareiškimą.

Premjerai atkreipė dėmesį į didelius iššūkius, kuriuos kelia naujasis klimato kaitos paketas, kita vertus, atkreipdamas dėmesį į jo potencialą kurti galimybes ekonomikai ir visuomenei. Kadangi Europos Sąjungos valstybės narės ir regionai labai skiriasi, būtina ieškoti sprendimų, kaip reaguoti į nacionalinius ir regioninius skirtumus.

„Baltijos gyventojų įpročiai renkantis ir vairuojant automobilius, šildant namus, saugant biologinę įvairovę, ekosistemas ir miškus yra labai skirtingi, todėl bendradarbiavimas keičiantis gerąja patirtimi padės siekti bendrų Žaliosios darbotvarkės tikslų“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Turi būti atsižvelgta į valstybių narių ekonomines ir socialines struktūras, taip pat į skirtingas jų bazines emisijas ir atsinaujinančią energiją, jų potencialą mažinti išmetamų teršalų kiekį ir priimti tvarius sprendimus, kurie iki 2050 m. leis pasiekti klimato neutralumą.

Atsakomybės pareiškime pabrėžiama, kad raginimas suvienodinti ŠESD mažinimo tikslus neturi pažeisti principo „nieko nepalikti nuošalyje“ ir neperkelti naštos valstybėms narėms, susiduriančioms su didžiausiais transformacijos iššūkiais. Didesnės investicijos yra labai svarbios pertvarkai. Tikėtina, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išplėtimas turės įtakos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams ir padidins energijos nepriteklių. Būtina užtikrinti konkurencingumą ir vienodas sąlygas Baltijos uostuose bei užkirsti kelią CO2 nutekėjimui.

Reikia rasti būdų, kaip sušvelninti riziką, kylančią dėl kainų ir taip paveikti gyventojus bei augančią ekonomiką. Energetikos sistemos turi būti stabilios ir saugios, kad būtų pasiekti klimato kaitos tikslai ir ekologiška transformacija.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad derybos dėl naujų tikslų turi būti išsamios ir nuoseklios, kad būsima klimato struktūra būtų sukurta taip, kad būtų skatinamas tvarus augimas, darbo vietų kūrimas ir konkurencingumas.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 70%, palyginti su 1990 metais, o iki 2050 metų užtikrinti, kad Lietuvos ekonomika būtų ne tik žiedinė, bet ir neutrali klimatui.