Ne paslaptis, kad Kinija griežtai kontroliuoja, ką jos žmonės gali skaityti ir rašyti savo mobiliaisiais telefonais. Tačiau Lietuvoje pareigūnai buvo šokiruoti, kai populiariame Kinijoje pagamintame ragelyje, parduodamame Baltijos jūroje, rado paslėptą bruožą: Kinijos komunistų partijos uždraustas 449 žodžių audito įrašas.

Lietuvos vyriausybė nurodė pareigūnams naudotis telefonu, piktindama Kiniją – ne pirmą kartą. Lietuva priėmė Taivaną, gyvybingą demokratinį Pekiną laikė piktnaudžiavimo provincija ir pasitraukė iš Kinijos vadovaujamo regioninio forumo, smerkdama skilimą Europos Sąjungai.

Pasipiktinęs Pekinas atšaukė savo ambasadorių, sustabdė keliones į šalį Kinijos krovininiu traukiniu ir daugeliui Lietuvos eksportuotojų tapo beveik neįmanoma parduoti savo gaminių Kinijoje. Kinijos valstybinė žiniasklaida puolė Lietuvą, tyčiojosi iš jos mažo dydžio ir apkaltino ją „pirmtaku prieš Kiniją“ Europoje.

Geopolitikos mūšio lauke tarp Lietuvos ir Kinijos nevyksta sąžininga kova – maža Baltijos šalis, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai gyventojų, prieš augančią 1,4 mlrd. Lietuvos kariuomenė neturi tankų ar karo lėktuvų, o jos ekonomika yra 270 kartų mažesnė nei Kinijos.

Tačiau stebėtinai Lietuva įrodė, kad net mažos šalys gali sukelti galvos skausmą supervalstybei, ypač kai toks diplomatas kaip Kinija atrodo pasiryžęs į savo gretas įtraukti kitas šalis.

Tiesą sakant, maža Lietuvos prekyba su Kinija sukėlė smarvę tiek, kad tikimasi, kad kitos ES narės kitą savaitę aptars situaciją. Nieko negali būti blogiau Pekinui, jei kitos šalys seka Lietuvos pavyzdžiu.

Kalbant apie Lietuvą, Pekino grasinimai ir pyktis nesusilpnino vyriausybės sprendimo, nes Kinija tuo nesidomėjo. Interviu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad šalis turi „vertybėmis pagrįstą užsienio politiką“, kuri palaiko demokratinius judėjimus remiančius žmones.

Kitų Europos šalių deklaracija apie įsipareigojimą laikytis demokratinių vertybių santykiuose su Kinija retai veikia. Tačiau Landsbergio partija veikė kaip dalis kreipimosi į vietos rinkėjus; Praėjusių metų priešrinkiminis pareiškimas apėmė pažadą „išlaikyti vertės stuburą“ užsienio politikoje su „tokiomis šalimis kaip Kinija“.

Užsienio reikalų ministras apgailestavo, kad mažas Lietuvos dydis „padarė mus lengvu taikiniu“, nes „jų skaičiavimai, kad priešo kelias, kelias, žemiau jūsų lygio, geriau traukti juos į karo žiedą. Plaušiena“.

Norėdamas išvengti apgaulės, Landsbergis šį mėnesį lankėsi Vašingtone ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Anthony Blingenu, kuris pažadėjo „sutelkti JAV paramą Lietuvai prieš Kinijos Liaudies Respublikos spaudimą“.

Muziejus

Nepaisant mažo dydžio, Kinijos skaičiavimuose Lietuva yra stebėtinai didelė, sakė Pekino politikos analitikas Wu Qiangas, iš dalies dėl tranzitinio maršruto traukiniams, gabenantiems prekes iš Kinijos į Europą.

Tai patraukia Kinijos dėmesį dėl jos pernelyg didelio vaidmens žlugus Sovietų Sąjungai – tai spektaklis, kurį Kinija studijavo tikėdamasi vadovauti tokioms išcentrinėms pajėgoms namuose. 1990 metais Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, paskelbusia nepriklausomybę nuo Maskvos.

„Kinija Lietuvą laiko muziejumi, kuris apsaugo ją nuo sovietinio žlugimo“,-sakė Wu.

Nesutarimai tarp dviejų šalių kyla iš daugelio šaltinių, įskaitant Taivano politinės paramos skatinimą, kuris pernai atėjo į valdžią Lietuvos rinkimuose. Teisės

Tačiau tai taip pat atspindi plačiai paplitusį atgarsį prieš agresyvią Kinijos „vilkų kario“ diplomatiją visoje Europoje ir nepasitenkinimą Kinijos eksportu, kuris išstūmė importą iš Europos.

Pastaraisiais metais Kinija per Hectoringo elgesį sukūrė priešiškumą, kuris daugeliui Lietuvos žmonių primena Maskvos patyčias. 2019 metais Kinijos diplomatai surengė karingą kovą prieš Lietuvos piliečių mitingą, remiantį Honkongo demokratinį judėjimą. Kinijos įsikišimas paskatino melees Vilniaus katedros aikštėje.

„Šis požiūris Kinijos neįtikins jokiems draugams“, – sakė buvęs įstatymų leidėjas Jindras Stefanovičius, padėjęs įsteigti Taivano forumo kampanijos komitetą. „Mes nesame įpratę, kaip gali elgtis net supervalstybė“.

Pavargę nuo Pekino spaudimo, pirmaujantys politikai prisijungė prie Taivano draugystės grupės parlamente ir pernai spalį dalyvavo Taivano nacionalinės dienos iškilmėse.

Ne visi palaiko vyriausybės politiką. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevius pažymi, kad Lietuvą Rusija ir kaimyninė Baltarusija jau subadė peiliu, o jos deportuota opozicijos lyderė Svetlana Dikanovskaya veikia iš Vilniaus.

„Mes atsiradome daugelyje sričių“, – sakė jis.

Europos Tarybos nuomonė dėl užsienio santykių rodo, kad dauguma europiečių nenori naujo šaltojo karo tarp JAV ir Kinijos. Tačiau jie taip pat rodo augančią Kinijos karą.

Plakti

„Vyksta bendras nuotaikos pokytis“, – sakė Estijos užsienio politikos instituto tyrėjas Frankas Juris, prižiūrintis kinų veiklą Europoje. „Pažadai nevykdomi. Šalys pavargusios nuo nuolatinio grasinimo rykštėmis”.

Tas botagas dabar sunkiai atkeliauja Lietuvai, Europos Sąjungos ir NATO narei.

Pekinas buvo ypač patenkintas, kai Lietuva liepą paskelbė, kad priėmė Taivano prašymą atidaryti „Taivano atstovybę“ Vilniuje. Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Lietuvą peržengus „raudoną liniją“ ir raginant ją „nedelsiant ištaisyti klaidingą sprendimą“ ir „neiti klaidingu keliu“.

Daugelis šalių turi panašius Taivano biurus, įskaitant Vokietiją ir kaimyninę Latviją, tačiau norėdamos išvengti Pekino rūstybės, jos oficialiai atstovauja Taivanui, o ne Taivano sostinei. Gegužę Lietuva pasitraukė iš diplomatinio forumo, kuriame dalyvavo 17 Kinijos, Rytų ir Vidurio Europos šalių, skatindama Kinijos prezidento Xi Jinpingo diržo ir kelių iniciatyvą – kelių milijardų dolerių infrastruktūros projektą.

Kinijos požiūriu, dar viena provokacija praėjusią savaitę buvo paskelbta Lietuvos gynybos ministerijos Kibernetinio saugumo centro ataskaita apie Kinijoje pagamintus mobiliuosius telefonus. Centro atrastas paslėptas įrašas leidžia aptikti ir sušvelninti tokias frazes kaip „studentų judėjimas“, „Taivano nepriklausomybė“ ir „diktatūra“.

Juodasis sąrašas, kuris automatiškai atnaujinamas atsižvelgiant į didėjantį komunistų partijos susirūpinimą, neveikia į Europą eksportuojamuose telefonuose, tačiau, pasak Kibernetinio centro, Kinijoje neįgaliųjų audito priemonė gali būti valdoma jungikliu.

Įrašas yra „šokiruojantis ir labai nerimą keliantis“, – sakė už kibernetinį saugumą atsakingas gynybos viceministras Margris Abukavičius. Kinijos telefonų gamintojas „Xiaomi“ teigia, kad jo įrenginiai „necenzūruoja ryšio“.

Abukavičius interviu sakė, kad paprasti vartotojai ne tik liepia vyriausybės įstaigoms išmesti telefonus, bet ir turi nuspręsti „savo norą pavojui“.

Kinijos komunistų partijos kontroliuojama nacionalistinė naujienų agentūra „Global Times“ pasišaipė iš Lietuvos pranešimo kaip apie naują mažo „kareivio“ gudrybę Vašingtono kovos su Kinija darbotvarkėje. Kinija ir toliau didina spaudimą Lietuvai, praėjusį mėnesį atšaukusi savo ambasadorių iš Vilniaus ir paraginusi Lietuvos ambasadorių Pekine grįžti namo. Ji sustabdė įprastą krovininį traukinį į Lietuvą, nors leido kitiems traukiniams pravažiuoti per Baltijos šalį, kuri buvo pripildyta kiniškų prekių Vokietijai.

Tinkamos kliūtys

Nors oficialios sankcijos nebuvo paskelbtos, Kinija pridėjo biurokratijos, kad Lietuvos eksportuotojai negalėtų parduoti prekių Kinijoje. Lietuvos ekonomikos ministrė Asrin Armonite neįvertino žalos, Lietuva į Kiniją eksportavo tik 1 proc. Praradusi, ji sakė: „ne per daug kenksminga“.

Pasak verslo lyderių, Kinijoje gaminamo stiklo, elektroninių komponentų ir kitų Lietuvos gamintojams reikalingų daiktų tiekimo sutrikimas yra didelis smūgis. Maždaug keliolika įmonių, kurios praėjusią savaitę rėmėsi prekėmis iš Kinijos, gavo beveik identiškus Kinijos platintojų laiškus.

„Jie labai kūrybingi“, – sakė Lietuvos verslininkų federacijos prezidentas Withmandos Janoulevicius, pažymėdamas, kad vėlavimas buvo „labai tiksliai nukreiptas“.

Lietuva priėmė lemiamą „aiškų geopolitinį sprendimą“ su JAV, ilgamete sąjungininke ir kitomis demokratijos šalimis, sakė Nacionalinio saugumo ir saugumo tarybos pirmininkas Lorinas Casinas.

„Visi čia sutinka. Mes visi prieš komunistus kinus. Tai yra mūsų DNR.

Šis straipsnis pasirodė pirmą kartą „The New York Times“