Nepaisant nedidelio migrantų skaičiaus pabėgėlių stovyklose, Baltarusija ir toliau kovoja su žmonių, bandančių kirsti sieną į Lietuvą, problema.

Praėjusį mėnesį Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prieštarauja Konstitucijai ilgiau nei šešis mėnesius sulaikyti užsienio prieglobsčio prašytojus be galimybės laisvai judėti ir be teismo sprendimo.

„2021 metais prasidėjus migracijos bangai, šiuose centruose žmonės buvo automatiškai sulaikomi be teisės laisvai judėti“, – aiškino Emilija Swobid iš savanorių organizacijos „Sianos grupė“, teikiančios humanitarinę pagalbą migrantams Lietuvoje. „Taigi Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai prieštarauja Konstitucijai, o tai reiškia, kad visi tie žmonės, kurie gyveno lageriuose, dabar gali reikalauti finansinės žalos atlyginimo“.

Šiuo metu užsieniečiams skirtame centre yra 132 asmenys: tie, kuriems yra išduotas teismo sprendimas sulaikyti, ir B. Tokie žmonės kaip Bardas gali mėgautis didesne laisve laukdami sprendimo dėl prieglobsčio.

„Praėjus dviem dienoms po santuokos atvažiavo kažkokie politikai, užpuolė mano namus ir grasino, užpuolė, man nebuvo saugu Šri Lankoje, todėl praėjus savaitei po vedybų išvykau į Uzbekistaną ir ten pasilikau. Du mėnesius“, – „Euronews“ sakė B. Bartas iš Šri Lankos.

„Tada nuvažiavau į Baltarusiją, o po šešių mėnesių per mišką kirtau sieną į Lietuvą“, – pridūrė jis.

B. Bertas nori likti Lietuvoje ir atsivežti žmoną, tačiau daugelis prieglobsčio prašytojų bando vykti į vakarus. Vien šiais metais prieglobsčio kitose nei ES šalyse paprašė 1500 žmonių.

„Praėjusią savaitę į mūsų centrą atvyko 22 nauji žmonės, daugiausia iš Latvijos sienos, nelegaliai kirsdami nuo Latvijos ir Baltarusijos sienų, tačiau stengiamės juos išsiųsti atgal į Latviją. Didžioji dalis mūsų klientų turi galimybę laisvai išvykti. Iš mūsų centro jie pabėgo iš Lietuvos ir išvyko į Vidurio Europą, keliauja į kitas šalis“, – sakė Užsieniečių registracijos centro Bobrade (Lietuvoje) vadovas Aleksandras Kislovas.

Nors daugelis prieglobsčio prašytojų Baltijos šalyse bando pasiekti Vakarų Europą, daugelis jų yra atstumiami pagal Dublino susitarimus.