Europos širdyje vos daugiau nei 2,7 mln. gyventojų turinti Lietuva yra ekonomikos švyturys, atlaikantis augančių palūkanų normų audrą, infliacijos sukrėtimus, nestabilias naftos kainas ir energetikos karus. Nepaisant pasaulinės ekonomikos suirutės, Lietuvos ekonomika pademonstravo netikėtą atsparumą, kurį palaikė apdairi fiskalinė politika, didelis įmonių pelningumas ir stiprus augimas.

Lietuvos ekonomika: atsparumas iššūkiams

Kol daugelis šalių svyruoja nuo pasaulinių ekonominių iššūkių, Lietuva, atrodo, šoka pagal kitokią melodiją. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP per metus išaugo 0,1 proc., o tai yra kuklus, bet svarbus pasiekimas esant ekonominei suirutei. Šis atsparumas nėra staigus laimėjimas, o pastaraisiais metais pasiekto stipraus šalies augimo, leidusio sukaupti finansinių rezervų ir pasiruošti sunkesniems laikams, rezultatas.

Vienas pagrindinių veiksnių, prisidedančių prie šalies atsparumo, yra didelis įmonių pelningumas ir išaugę atlyginimai bei pajamos. Tai padėjo kompensuoti neigiamą tam tikrų sektorių iššūkių poveikį. Nors gamybos sektorius buvo paveiktas, jis ir toliau investuoja ir išlaiko savo potencialą, o tai rodo pasirengimą atsigauti. Padedant ES struktūriniams fondams, statybų sektorius taip pat augo.

Ekonomika ir žmonės

Tačiau šis ekonominis atsparumas, nors ir įspūdingas popieriuje, gali virsti apčiuopiama nauda kiekvienam lietuviui. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas perspėja, kad techninis BVP nuosmukis ar augimas didelės įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui neturi. Recesija yra labiau matematinė ar ekonometrinė sąvoka, o ne tikrasis nuosmukis, kuris tiesiogiai veikia asmenis.

Verslumo atsparumas: pagrindinis lyderystės veiksnys

Verslumo atsparumas taip pat buvo pagrindinis veiksnys kuriant stiprią ekonomiką. Verslininkai, išgyvenę verslo nesėkmes, pritaikė savo strategijas ir išmoko įveikti sunkius laikus, taip prisidėdami prie bendro ekonomikos atsparumo. Šį atsparumą, ypač aukštųjų technologijų sektoriuose, politikos formuotojai gali ir turėtų remti teikdami išteklius verslininkams, kurių verslas žlugo.

Apibendrinant galima teigti, kad nors ekonomikos augimo įtaka gali tiesiogiai nepasiekti gyventojų ir darbo rinkos, Lietuvos ekonomikos atsparumas yra teigiamas ženklas ateičiai. Politikos formuotojai ir verslo vadovai gali ir toliau sutelkti dėmesį į atsparios ekonomikos, kuri atlaikytų iššūkius ir skatintų ilgalaikį augimą, kūrimą. Lietuvai ir toliau naršant žiauriomis pasaulinių ekonominių iššūkių jūromis, jos atsparumas yra švyturys kitoms ekonomikoms, kaip atlaikyti ekonomines audras.