Deimantas Narkevičius (g. 1964 m., Utina, Lietuva) gyvena ir dirba Vilniuje. Iš pradžių Narkeviius buvo skulptorius, naudodamas filmą 1990-ųjų pradžioje. Naudodamas dokumentinius kadrus, garso įrašus, interviu, atkūrimus, rastas nuotraukas, jo filmai įveda istorinius įvykius į pasakojimo ir kino naratyvines struktūras. Narkevičius savo meninėje praktikoje nagrinėja asmeninių prisiminimų santykį su politine istorija, ypač su gimtosios Lietuvos. Vengiant bendrų šiuolaikinės dokumentikos bruožų, centrinių Narkevičiaus romanų veikėjų ekrane dažnai nėra, juos keičia objektai, grafika ir kitos alternatyvos. De Arte Reina Sofia (Madridas), Tate Modern (Londonas), Modernaus meno muziejus (Niujorkas), Stedelijk muziejus (Amsterdamas), Venecijos bienalės 49 ir ​​50, Manifesta II ir X. 2008 m. Narkevičius buvo apdovanotas Vincento premija ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premiją, o 2017 m. Nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje buvo surengta didžiulė jo kūrybos retrospektyva. Jo darbai yra didžiųjų privačių ir viešųjų kolekcijų, tokių kaip Tate Modern (Londonas), Moderna Museet (Stokholmas) ir Modernaus meno muziejus (Vilnius), dalis.