Vilnius, Lietuva (AFP) – Centrinės dešinės koalicija Lietuvoje, vadovaujama konservatorių Patriotų sąjungos, grįžo į valdžią po aštuonerių metų opozicijos, laimėjusi daugiausiai balsų savaitgalio parlamento posūkyje.

Pagrindiniai naujosios trijų partijų koalicijos iššūkiai bus biudžeto deficito, augančios sveikatos krizės ir didelio koronaviruso pandemijos sukelto nedarbo problemos sprendimas.

2,8 milijono gyventojų turinti Lietuva ekonomiką smarkiai paveikė epidemija. Nedarbo lygis padidėjo nuo 9% vasario mėn. Iki daugiau kaip 14% rugsėjo mėn. Kadenciją baigęs parlamentas parengė 2021 m. Biudžetą, kurio deficitas siekė 4 milijardus eurų (4,7 mlrd. USD).

„Tai buvo gana tipiški Europos rinkimai, nusivylę rinkėjai kreipėsi į opoziciją, tikėdamiesi efektyvesnio administravimo ir geresnių rezultatų“, – sakė Vilniaus universiteto politikos analitikas Mazvidas Jastramskis.

Pirmadienį partijos lyderiai sutarė suformuoti centro dešiniųjų koaliciją, kuri turės daugumą 141 vietų parlamente „Simas“. Bendru pareiškimu trys partijos teigė, kad buvusi kandidatė į prezidentus Ingrida Simonet iš Tėvynės sąjungos greičiausiai taps kita Baltijos šalies ministre pirmininke.

Po dviejų balsavimo etapų Tautos sąjungos partija laimėjo 50 mandatų, o jos partneriai – liberalusis judėjimas ir politinis naujokas – Laisvės partija – atitinkamai po 11 ir 13 vietų. Kartu jie gavo daugumą 74 vietų, pašalindami mažiausiai 71 vietą, kad galėtų sudaryti vyriausybę.

Kadenciją baigianti valstiečių ir žaliųjų partija laimėjo tik 32 mandatus, o jų šalininkai – Socialdemokratų partija ir Populistų darbo partija – atitinkamai 13 ir 10 vietų.

Sekmadienio rinkimuose ant stalo buvo 68 vietos, o likusios vietos buvo paskirstytos po pirmojo turo.

„Jie iš karto patirs gana stiprų spaudimą kovoti su virusu, ir tai gali priversti Tėvynės sąjungą būti lankstesnei derybose su koalicijos partneriais“, – sakė Vilniaus universiteto politikos analitikas Kestutis Gernius.

Sekmadienį piečiausia Baltijos šalis pranešė apie rekordiškai daug naujų koronaviruso atvejų – 603. Blogėjantis protrūkis greičiausiai paveikė rinkėjų aktyvumą sekmadienį, kuris buvo šiek tiek mažiau nei 40 proc., O pirmame ture – mažiau nei daugiau nei 47 proc.

Apskritai Lietuvoje įvyko daugiau nei 10 000 atvejų ir 134 mirčių atvejai. Valdžia įsteigė specialias rinkimų apylinkes, kur žmonės privalėjo nešioti kaukes ir atsinešti savo rašiklius. Tai pritraukė daugiau nei 7% 2,5 milijono registruotų Lietuvos rinkėjų.

Kritikai pasmerkė kadenciją baigiančią vyriausybę už tai, kad ji tvarkė COVID-19 protrūkį. Po kelias savaites trukusių dvejonių 12-oje iš 60 provincijų ji uždarė bloką, pradedant pirmadieniu.

Lietuva, Europos Sąjungos ir NATO narė, išlaikė tvirtas demokratines tradicijas ir tvarų ekonomikos augimą po to, kai 1990 m. Paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Ji taip pat atliko svarbų diplomatinį vaidmenį, kai pietinėje kaimynėje Baltarusijoje kilo protestai prieš autoritarinį tos tautos lyderis.