Įsivaizduokite: kambaryje nėra angliškai kalbančių žmonių. Yra žmonių iš Vokietijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Nigerijos ir Prancūzijos. Jie puikiai leidžia laiką tarpusavyje kalbėdami angliškai, bendravimas vyksta sklandžiai.

Tada į kambarį įėjo amerikietis. Amerikietis kalba greitai, vartodamas ezoterinius terminus („Paimkime holistinį požiūrį“) ir matematinius posakius („Tu iš parko!“). Netrukus pokalbis nutrūko.

Dešimtmečiai tyrimų rodo, kad kai angliškai kalbantis žmogus pradeda pokalbį tarp kitakalbių, supratimas sumažėja. Visuotinės komunikacijos specialistas Heather Hansen Tai mums sako, kad todėl, kad gimtoji kalba nežinanti, kaip padaryti tai, ką natūraliai daro gimtoji kalba: kalbėti visiems prieinamais būdais, naudojant paprastus žodžius ir frazes.

Tačiau, kaip pabrėžia Hansenas, šis lengvai prieinamas kalbėjimo būdas dažnai vadinamas „blogąja anglų kalba“. Yra visos pramonės šakos, skirtos „taisyti“ anglų kalbą, kuri neatrodo kilusi iš britų ar amerikiečių. Pabandykite „Google“ ieškoti „kaip atsikratyti mano akcento“ ir sužinokite, kiek skelbimų pasirodo.

Pasirodo, kad šie „geros“ ir „blogos“ anglų kalbos apibrėžimai gali atsiliepti, jei mūsų tikslas yra kuo efektyviau bendrauti.

Svajones sugriovė anglų kalbos testas

Maltoje įsikūrusi lietuvių žurnalistė Daiva Repečkaitė pradėjo mokytis anglų kalbos pradinėje mokykloje ir kasdien ją naudojo semestrą užsienyje Švedijoje. Nepaisant didžiulės patirties anglų kalba – straipsnių, pokalbių, tinklalaidžių, kurias ji vedė, ir dar daugiau – ji sako: „Yra begalė darbų, į kuriuos nesikreipiau, nes jiems reikalinga gimtoji anglų kalba. [speakers]. „

Ribikaito sako, kad „taisyklinga“ anglų kalba gali būti naudojama siekiant atitolinti žmones nuo erdvės ir galimybių. Savanoriaudamas Afrikos pabėgėlių plėtros centre Tel Avive, Izraelyje, padėjau pabėgėliui iš Sudano pasirengti TOEFL (angl. Test of English as a Foreign Language) – standartizuotą anglų kalbos mokėjimo testą, kuris yra tarp jo ir jo svajonės nuvykti į Izraelio universitetas.

Pasak Reckitto, studentas laisvai kalbėjo angliškai (anglų kalba buvo jo šalies kolonijinė kalba), tačiau jam nepavyko jo pirmuoju bandymu. Kaip anglų kalbą mokantis asmuo gali nesugebėti atlikti TOEFL? Yra keletas priežasčių, sako ji.

Pirma, norint išbandyti, reikia parašyti prieštaringai vertinamą esė – „labai specifinį tipą“, – paaiškino Ribikaito. Tam reikalingos žinios apie tam tikrus rašymo įpročius ir susieti tokius žodžius, kaip „be to“, kurie retai pasitaiko kituose kontekstuose.

Testas taip pat reikalauja aiškaus pasirinkimo tarp britų ir amerikiečių rašybos ir žodyno. Tai „gali sukelti kliūtį žmonėms, kurių anglų kalba kilusi iš įvairių šaltinių“ – pavyzdžiui, trečdalis jų iš Didžiosios Britanijos vadovėlių ir du trečdaliai iš amerikietiškų filmų, sakė Ribikaito.

Galiausiai, pasak Ribikaito, testas vertina ne tik bendravimo įgūdžius. „Žinojau ir paaiškinau jam, kad TOEFL nėra apie anglų kalbą. Tai budėjimo įrankis įeinant į viduriniosios klasės erdves.” „Gera anglų kalba“ (ir mokomieji šaltiniai, tokie kaip mokymas) yra susieti su klasės statusu; Tai veikia kaip kliūtis sėkmei, kurios ne visi gali įveikti.

Repekaitės istorija gali padėti suprasti, kodėl svarbu permąstyti, kaip mes vertiname anglų kalbą. Ji baiminasi, kad tokios kliūtys kaip anglų kalbos testas atiduos kompetentingus studentus ir specialistus nuo jų nusipelno galimybių – visų sąskaita.

„Plintant protrūkiui, bijau, kad gali būti begalė gydytojų pabėgėlių ir slaugytojų, kurie nepakankamai perskaitė Šekspyro arba nepraktikavo kelių pasirinkimo pratimų, kad išlaikytų šiuos egzaminus anglakalbėse šalyse“, – sakė ji. Ypač tuo metu, kai COVID-19 našta slegia pasaulį, sako Repečkaitė, mes visi kovojame, kai kvalifikuotiems specialistams, tokiems kaip gydytojai, neleidžiama padėti žmonėms.

Geras, blogas ir nuosprendis

Kalbant apie tuos, kurie pateko į anglų kalbos profesinį pasaulį, jie gali tikėtis gana pastovaus korekcijų, kritikos ir kartais tiesiog pašaipos šnekos.

Toronto universiteto Lotynų Amerikos literatūros profesorius Nestoras Rodriguezas sako, kad pirmą kartą atvykęs studijuoti į JAV susidūrė su sunkumais mokydamasis anglų kalbos. Rodriguezas, kilęs iš Dominikos Respublikos ir kurį laiką gyvenęs Puerto Rike, sako, kad ESL pamokos kartu su išgyvenimo instinktu galiausiai jam padėjo „mokėti bendrauti su tam tikru sklandumu ir spontaniškumu“.

Pradėjęs dirbti profesoriumi Toronte, jis sulaukė kolegų kritikos ir pašaipų. Jis pasakė: „Aš labai gerai prisimenu, kai prieš maždaug 10 metų man teko vadovauti studentų iš Anglijos katedros disertacijai.“ Vienu metu Rodriguezas paklausė grupės: „Ar dar kas nors nori įsikišti?”

Profesorius C atsirėmė į savo kėdę ir pakartojo įsivaizduojamu britų akcentu: „intervencija!” Profesorius atkreipė dėmesį į Rodriguezo būdą tarti žodį.

Rodriguezas sako, kad „jis idealistiškai sumanė universitetą, kaip erdvę konstruktyvioms diskusijoms ir pagarbai tarp bendraamžių“, ir buvo nusivylęs ir sukrėstas, kai kolega niūniavo vietoje. Rodriguezas sako, kad atsigręžęs šią akimirką jis mato kaip „dar vieną subtilios agresijos, pagrįstos mano tonu, pavyzdį“.

Šiuo metu jis nereagavo. – Buvau jaunas ir vis dar tikėjau nesmurtinės geros valios išpirkimo galia.

Rodriguezas pažymi: „Šiuo metu ketinau pateikti skundą [this professor] Toks sunkus, kad jam teks parduoti savo sielą, kad vis tiek būtų darbuotojas “.

Tarp kalbinio priekabiautojo (kaip profesoriaus C atveju) ir angliškai kalbančio bei sąjungininko skiriamoji riba yra. Daugelis ne gimtąja kalba kalbančių žmonių jaučiasi palaikomi, kai bendradarbiai juos pataiso draugystės dvasia.

Sophia Krasikov, atvykusi į JAV iš Rusijos būdama 38 metų, dirbdama, kai pradėjo dirbti IBM, galėjo išmokti daug anglų kalbos.

Ji prisimena vieną akimirką, kai prieš kolegas padarė klaidą angliškai: „Mes pristatėme naują programą ir dideliame plėtros susitikime nuolat ją vadinau„ Virgin 1.1 “. Į mano biurą atėjo kolega ir pasakė. , „Sofija, tai.Išdavimas 1.1. „

Ji sako esanti dėkinga už šią korekciją, kuri buvo atlikta su pagarba ir pagalba. „Tai, kad mano kolegė amerikietė skyrė laiko man padėti išsakyti savo mintis, privertė mane jausti, kad tai, ką turėjau pasakyti, buvo vertinga ir kad jie norėjo įtraukti mane į pokalbį“. Čia tonas, tikslas ir svarbiausia, ar pataisymai yra sveikintini.

Pateikti skundą (kalba)

Tyrimai rodo, kad bendrauti trukdo ne tik anglų kalba kalbančių asmenų sprendimas ir tyčiojimasis. Be to, nesąmoningai vartojant ezoterines išraiškas ir be reikalo painiojant žodyną, kalba tampa mažiau prieinama.

Ting Gong yra Vašingtono vadybos konsultantas, užaugęs Šanchajuje ir dvidešimtmetis persikėlęs į JAV. Vieną dieną susidūriau su paini dermatologo žodyno problema. „Registratorė davė man popierių ir paprašė parašyti skundą“, – sakė ji. – Aš jai pasakiau, kad neturiu jokių priekaištų, ji atrodė kažkokia pikta ir tada reikalavo, kad parašyčiau viską, ką tik sugalvojau.

Tik vėliau tą dieną Gongas suprato, apie ką kalbėjo registratorė. „Grįžęs namo supratau, kad” skundai „čia nurodo mano simptomus. Ir kadangi tai supratau tik pasikalbėjęs su vyru, grįžęs namo, aš iš tikrųjų parašiau” registratorė nebuvo draugiška „. skundų.

Garsiakalbių vadovas

Taigi, ką mes galime padaryti, kad pagerintume bendravimą tarp gimtojo ir ne gimtojo anglų kalbų?

Hansenas, daugelį metų praleidęs komunikacijos ekspertu, studijuodamas šį klausimą, sako, kad atsakomybė neturėtų tekti kitakalbiams, o angliškai kalbantiems žmonėms, kad jie geriau suprastų skirtingas tarmes.

Paimkite puslapį iš kitakalbių knygos, sako Hansenas, pakeisdamas anglų kalbą, kad ji būtų įtraukesnė. Tai reiškia, kad nereikia daugiau painioti idiomų su matematiniais terminais ir nuorodomis, todėl jokios „nykščio taisyklės sinergijai su komandos draugais pagerinti“ nėra.

Kitas Hanseno pasiūlymas: Užuot stebėję kitų žmonių akcentus, gimtoji anglų kalba gali sutelkti dėmesį į savo tarimo pakeitimą, kad jis būtų suprantamesnis. Pavyzdžiui, Tyrimai parodė Akivaizdu, kad ištarus sunkius „t“ ir „r“ garsus kalboje, angliškai, kurie nėra gimtoji, lengviau jus suprasti.

Jei esate gimtoji ir misijos lygio kalbančioji angliškai, tokie maži patobulinimai gali leisti jums prisijungti prie pokalbių su gimtąja kalba, o ne atbaidyti juos. Pavyzdžiui, Josephas Essamas Harbas, dviejų imigrantų sūnus, užaugęs Jungtinėse Valstijose ir Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Gyvendamas įvairiais gyvenimo momentais JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jis sako: „Aš vis dar mokausi anglų kalbos iš kitakalbių“.

„El. Laiške aptikau frazę [commonly used by some nonnative speakers] Harbas pasakė: – Prašau, daryk tai, kas būtina. „Daugelį metų mane domino ši frazė ir jos naudojimas oficialiuose verslo el. Laiškuose”. Atrasti frazę ir suabejoti frazės kilme, o tai reiškia „prašau, padaryk, ką reikia padaryti“, buvo karo džiaugsmas. Aš dar neteko sutikti žmogaus, kuris man galėtų pasakyti: „Taip, jei aš jį išversiu tiesiogiai, tai yra įprasta frazė mano kalba. „

Anglų kalba, auginama tarp kitakalbių, gali apimti naudingas frazių adaptacijas ir kūrybišką naują perėjimą. Harbas minėjo pasveikinimą „Labas, mamsiras“, kurį dažnai vartoja angliškai kalbančios filipiniečių tarnybos darbuotojai, žodžiu pakartotas tekstas „Sveiki, ponia / pone“ – greitas, pagarbus ir neutralus lyties atstovas.

Pasak Hanseno, jei norime palengvinti geresnį pasaulinį bendravimą, tariama „bloga“ anglų kalba, kurią visuotinai supranta daugiau žmonių, yra vertinga priemonė. Gerbti vertimą, kurį ne gimtoji anglų kalba suteikia pokalbiui, o ne traktuoti kaip kažką taisytino, mums visiems gali padėti geriau bendrauti.

Šis straipsnis buvo parašytas bendradarbiaujant su Sunkus vertimas, NPR tinklalaidė, kurios misija yra „sekti pažįstamus pokalbius nepažįstamoje teritorijoje“. Sunkus vertimasKilpa “,Kaip blogai kalbėti angliškai„Podcast“ galima dabar NPR vienasIr „Apple Podcast“Ir „Google Podcast“Ir Kišenė išlietaIr „Spotify“ Ir RSS.