Linas Jegelevičius

Pirmadienį, rugpjūčio 19 d., Lietuva oficialiai pradėjo pirmąjį šaliai priskirto vokiečių pulko karinio komplekso statybos etapą.

Iškilmingoje kapsulės įdėjimo ceremonijoje dalyvavo iškilūs Lietuvos pareigūnai, tarp kurių – Ministrė Pirmininkė Ingrid Šimonidė, Krašto apsaugos ministras Laurinas Kassionas, Krašto apsaugos vadas generolas Raimundas Vikonorus.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas Vokietijos karinio komplekso statybas apibūdino kaip „labai rimtos atgrasančios architektūros kūrimą“.

Tačiau kitą dieną Lietuvos parlamentinis krašto apsaugos ir saugumo komitetas (CNSD) sutiko svarstyti nenumatytų atvejų planą B, jei pradinis planas susidurtų su vėlavimais ar įvairiomis kliūtimis.

Vokietijoje legiono padėtis tapo politinių ir rinkimų diskusijų tema, ypač prieš reikšmingus vietos rinkimus Brandenburge, Saksonijoje ir Tiuringijoje šį rudenį. Kairiosios pakraipos partijos, kurioms tikimasi gerai sektis, abejoja išlaidomis, susijusiomis su didžiausia Vokietijoje nuo Antrojo pasaulinio karo vykdoma verbavimo užsienyje akcija.

Be to, nerimaujama, kad Vilnius atsilieka plėtojant vokiečių kariams reikalingą infrastruktūrą.

Business Insider Liepos viduryje buvo pranešta, kad Lietuva informavo Vokietiją, kad vėlavimas gali nustumti galutinį dislokavimą iki 2028 metų pabaigos arba 2029 metų pradžios.

„Tiesą sakant, atrodo, kad Lietuva prasilenkia su savo įsipareigojimais infrastruktūros kūrimo srityje“, – BNN sakė buvęs Lietuvos sausumos pajėgų vadas Valdas Dutkus.

Jis neatmetė, kad kairiosios Vokietijos regionų vyriausybės gali reikalauti sumažinti gynybos finansavimą.

„Kas yra valdžioje Vokietijoje, galime pasitikėti, kad ji laikysis mums duotų pažadų“, – sakė V. – tvirtino Dudkus.

Pagal „Der Spiegel“.Vokietija dėl finansinio spaudimo ir saugumo iššūkių mažina karių dislokavimo Lietuvoje biudžetą. Pranešama, kad numatomas brigados biudžetas buvo sumažintas nuo keturių iki šešių milijardų eurų, palyginti su ankstesniais skaičiavimais, nuo šešių iki devynių milijardų eurų.

Pranešama, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patiria savo koalicijos partnerių spaudimą apriboti gynybos biudžeto didinimą.

Vokietijos kariuomenės Bundesveras gavo tik 1,25 milijardo eurų iš 6,7 milijardo eurų, kurių iš pradžių siekė.

Nepaisant to, CNSD buvo nusiteikęs optimistiškai, apžvelgęs šalies pažangą dislokuojant vokiečių brigadą.

Po susitikimo, L. Kasčiūnas, Vilnius vis dar turi tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti visišką kovinį pajėgumą, o tai ir lieka pirminiu planu.

„Mes pristatėme ne tik planą, bet ir pažangą kiekviename projekto etape ir kiekviename punkte. Prie kiekvieno elemento nurodėme, ką darome dabar ir kokia yra laiko juosta. Ir iš esmės galiu patvirtinti, kad dabar viskas vyko taip, kaip planuota“, – sakė ministras. Delphi pranešė.

Tačiau jis pripažino, kad su Berlynu buvo aptartas atsarginis planas, kuris prireikus leistų laikinai pasinaudoti esama infrastruktūra Vilniaus regione.

„Remiantis tam tikrais iššūkiais, vėlgi, tai susiję su statybų sparta. Taigi, kilo mintis, kad prireikus reikia turėti laikiną atsarginį variantą. Tarkime, infrastruktūra Vilniaus regione, kad ji būtų laikinai perduotas naudoti vokiečių brigadai, mes turime tą planą, kuris irgi yra priimtinas iš Vokietijos pusės, bet jis bus naudojamas tik esant reikalui“, – sakė ministras.

Tačiau V. Dutkus šią mintį paneigia: „Krašto apsaugos ministerijos planas sutalpinti esamą infrastruktūrą vokiečių kariams.

Man tai reiškia, kad dėl to gali būti pažeistos mūsų pačių kariuomenės sąlygos“.

„Vardan Leituvos“ Demokratinės sąjungos vadovas Saulius Skvernelis CNSD posėdyje pripažino statybos projektų nenuspėjamumą dėl tokių veiksnių kaip orai ir tiekimo grandinės problemos.

CNST prezidentas Arvidas Bosius išreiškė įsitikinimą, kad pradinio termino vis tiek pavyks laikytis, jei geopolitinės sąlygos išliks stabilios, tačiau taip pat pripažino, kad reikia turėti atsarginį planą.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda per savo patarėją Kęstutį Budrį nurodė kol kas nematęs jokio „plano B“.

Naująjį 170 hektarų ploto karinį kompleksą statys „Eikos Statiba“ pagal rugpjūčio pradžioje pasirašytą 125 mln. Komplekse bus 120 pastatų, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, poligonai ir daugiau nei dešimt kilometrų vidaus kelių.

Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad bendros investicijos, reikalingos infrastruktūrai, sieks 800 mln.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pradinis maždaug 20 brigados vadovybės elementas, kuris planavo perkėlimą ir derino infrastruktūros reikalavimus. Naujasis kompleksas statomas buvusio sovietų karinių oro pajėgų poligono, kurio didžioji dalis jau sunaikinta, vietoje.

Rudninkų komplekse būtų dislokuota apie 80% vokiečių pajėgų, 4000 karių.

Primename, kad reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Lietuva ir Vokietija susitarė iki 2027 metų nuolat dislokuoti Lietuvoje vokiečių kontingentą. Tam Vokietija neseniai atnaujino Budrumo veiklos (eVA) eskadrilę ir perdislokavo į Lietuvą 650 vienetų karinės technikos pratyboms „Grand Eagle-2/24“.

Iki rugsėjo 8 dienos vyksiančiomis pratybomis siekiama užtikrinti greitą Vokietijos 21-osios brigados dalinių perdislokavimą į Lietuvą, palaikyti aukštą kovinę parengtį ir sustiprinti rytinį NATO flangą.

Be karinio bendradarbiavimo, Lietuva siekia gilinti strateginę partnerystę su Vokietija. Lietuvos užsienio reikalų ministerijų, krašto apsaugos ir kitų tarnybų liepos mėnesį parengtame strateginiame dokumente nubrėžiami bendri gynybos ir ekonomikos projektai bei iniciatyvos, skatinančios vokiečių kalbą, kultūrą ir žiniasklaidą Lietuvoje.

Lietuvos vyriausybė šių metų pradžioje patvirtino panašią santykių su JAV strategiją, kuria siekiama per penkerius metus bent 30% padidinti vokiečių kalbos mokinių skaičių ir išversti vyriausybės svetaines į vokiečių kalbą.

Taip pat šią savaitę Vokietijos „Commerzbank“ informavo Lietuvos ir Vokietijos priežiūros institucijas apie planus pradėti veiklą Lietuvoje.

Sekite mus Facebook Ir X!