Lietuva prie sienos su Rusija ir Baltarusija įsigijo ir dislokavo prieštankinių užtvarų, „drakono dantis“ ir kitą gynybinę įrangą. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad šias mobilumo kontrolės priemones šalis įsigijo iš šalies gamintojų už 4 mln. Įranga platinama 27 vietose už sienos.

Pirmoji šios gynybos įrangos saugykla bus atidaryta rugpjūčio 22 d., planuojama įrengti papildomas vietas. Jei reikia, užtvaros greitai siunčiamos montuoti. Lietuva rugsėjį pradės statyti įtvirtinimus Kaliningrado srityje ir pasienyje su Baltarusija.

Liepos pradžioje Vilniaus meras Valdas Penkunskas pristatė Lietuvos sostinės gynybos nuo karo planą, kuriame buvo numatytas evakuacijos planas. „Ruošiame miesto saugumo planą, tačiau svarbu turėti ir evakuacijos planus“, – aiškino jis. Jei reikalinga evakuacija, ji turi būti atlikta per 1,5 dienos, organizuota šešiomis kryptimis. Miestas tiria kelių pralaidumą, atsižvelgdamas į piko valandas ir poveikį tiltams bei kitai infrastruktūrai.

Iki liepos pabaigos Lietuvos valdžia pradėjo rengti išsamų visos šalies evakuacijos planą karinės invazijos atveju. Vidaus reikalų ministrė Agné Philodide šias priemones aptarė su Gynybos, Susisiekimo ministerijų ir Nacionalinio krizių valdymo centro atstovais. Ministerijos susitarė dėl savo pareigų ir užduočių, o iš savivaldybių tikimasi pateikti duomenis apie pajėgumus ir poreikius.

Birželio pabaigoje Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai pasiūlė ES tiesti gynybinę liniją prie Rusijos ir Baltarusijos sienų. Šia iniciatyva siekiama apsaugoti Europos šalis nuo karinių grėsmių ir kitų Maskvos „žalingų veiksmų“. Tikimasi, kad gynybos infrastruktūra susidurs su hibridinėmis grėsmėmis, tokiomis kaip dezinformacija, kibernetinės atakos, ekonominis spaudimas ir pastangos sukurti migracijos krizę.