Lietuvos ekonomika sėkmingai išbristi iš COVID-19 krizės ir iki 2022 metų pradžios sparčiai augo, o ją lėmė augantis eksportas ir sparti integracija į pasaulines vertės grandines. Tačiau tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir plintant jos pasekmėms, perspektyvos niūrios. Augimas sulėtėjo, o infliacija pakilo iki vieno didžiausių euro zonoje, o tai lėmė išaugusios energijos ir maisto kainos. Šalis nutraukė visus energetinius ryšius su Rusija ir pasikliauja importu iš kitų šalių. Vyriausybė remia daug Ukrainos pabėgėlių ir padeda šeimoms bei įmonėms įveikti energijos krizę. Struktūrinis nedarbas ir įgūdžių neatitikimas išlieka dideli, o skurdas mažėja tik lėtai. Tolesnė reforma galėtų padėti išlaikyti ekonominį atsparumą ir susidoroti su didėjančiu netikrumu. Valstybės valdomų įmonių apimties mažinimas ir jų valdymo tobulinimas padėtų padidinti našumą. Švietimą glaudžiau susiejant su darbo rinkos poreikiais būtų galima pagerinti įsidarbinimo galimybes ir gerinti įgūdžius. Didesnis verslo įmonių naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis, modernizuotas viešasis sektorius ir stiprūs įgūdžiai taip pat padėtų padidinti augimo tendencijas. Norint iki 2050 m. pasiekti klimato kaitos tikslą iki 2050 m. nulinės emisijos, reikės ryžtingų politikos veiksmų tiek mokesčių, tiek išlaidų srityje.

Išsamus skaitymas