Lietuvos vidaus reikalų ministerija įvedė naujas nagrinėjimo tvarkos taisykles užsienio valstybėms, kai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galima pateikti per išorinį paslaugų teikėją.

Vadovaujantis nauja tvarka, valstybės saugumo, užsienio politikos ir darbo rinkos poreikių tenkinimo kriterijai yra šie:

• Migracijos sektorius turi atsižvelgti į valstybės saugumo interesus, užsienio politikos prioritetines kryptis, darbo rinkos poreikius ir institucinius pajėgumus.
• Imigracijos departamentas turi konsultuotis su Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos patruliu ir užsienio policija.
• Tik peržiūrėjęs visus šiuos aspektus, vidaus reikalų ministras gali patvirtinti sąrašą užsienio valstybių, kuriose per išorinį paslaugų teikėją galima kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Patvirtinta metodika, pagal kurią nustatomas emigrantų skaičius kiekviename išorės paslaugų teikėjo padalinyje.

Daugiausia lankytojų į Lietuvą siunčia Turkija, JAE, Kazachstanas ir Uzbekistanas

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje ministerija taip pat atskleidė, kad šiuo metu daugiausiai užsieniečių užsiregistruoja Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano ir Uzbekistano piliečiai, skelbia Schengen.News.

Tą iliustruodami užsieniečiai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išorės paslaugų teikėjui, esančiam jų gyvenamojoje šalyje, ir išorės paslaugų teikėjų filialams, veikiantiems kitose užsienio šalyse.

Nuo praėjusių metų Lietuvos institucijos leidžia užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje per užsienio paslaugų teikėjus būnant užsienyje. Tuo tarpu nuo šių metų sausio sutartinių sektorių skaičius sumažintas nuo 34 iki 31.

Ministerijos duomenimis, 2023 metais iš viso per išorinių paslaugų teikėjų filialus buvo pateikti 29 739 prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl to labai didelis skaičius buvo įvežtas iš Uzbekistano, Tadžikistano ir Kirgizijos.

Praėjusį mėnesį Lietuvos valdžia uždraudė į šalį atvykti 1 216 užsieniečių. Neparašytos ar nutrauktos darbo sutartys buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios migracijos tarnybos panaikino 1483 užsieniečiams leidimus gyventi, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tokios priemonės buvo paskelbtos netrukus po to, kai Lietuva įgyvendino griežtesnius darbo įstatymus.