Pagarba sovietų okupacijai nepaisiusiai tradicijai

Šią vasarą Lietuvos dainų šventė mini 100 metų jubiliejų, reikšmingą kultūros renginio, dešimtmečius išsaugojusio lietuvišką paveldą net ir sovietų okupacijos metais, etapą. 2024 m. birželio 29–7 d. vyksiančioje Šimtmečio šventėje šimtai dainininkų ir tūkstančiai dainininkų dalyvaus dideliuose koncertuose po atviru dangumi, šokiu ir daina pagerbs turtingą Lietuvos kultūros paveldą.

Kultūros atsparumo šimtmetis

Pirmoji lietuvių dainų šventė įvyko 1924 m., joje skambėjo liaudies dainos, aranžuotos chorams. Nepaisant sovietinės okupacijos, šventė tęsėsi ir tapo kultūros išsaugojimo ir taikaus pasipriešinimo simboliu. Šių metų tema „Tegul auga žalias miškas“ suburs 37 000 amatininkų, dainininkų ir šokėjų ir pritrauks 300 000 lankytojų. Spektakliai sukels Dainuojančios revoliucijos (1987–1991 m.) dvasią, kai Baltijos šalys dainomis susivienijo priešindamosi sovietų valdžiai – tai aidėjo dabartinė Ukrainos kova už suverenitetą.

Puiki šventė

Pagrindinę dainavimo dieną, liepos 6-ąją, didžiulėje lauko scenoje dalyvaus 13 700 atlikėjų. Lietuvos dainų šventės direktorius Saulius Liausa akcentavo renginio svarbą:

„Pagrindinė šių metų šventės tema – mūsų gilios kultūrinės šaknys, pagarba gamtai, tautiškumo dvasia sunkiais istoriniais laikais. Vystantis karas Ukrainoje primena mūsų praeities kovas, su kuriomis susidūrė mūsų žmonės sovietų okupacijos metais, ideologines represijas, ir pasipriešinimo formas, tokias kaip Lietuvos dainos šventimas. Turėjome kovoti už laisvę, kad apsaugotume savo kultūrinę tapatybę, tradicijas ir kalbą, už savo šalies suverenitetą.

Pasaulinis dalyvavimas

Aktyviai dalyvauja pasaulinė lietuvių bendruomenė – iškilmėse laukiama daugiau nei 2000 užsieniečių iš 21 šalies, įskaitant Argentiną, JAV, Kanadą ir Lenkiją. Birželio 30 dieną Vilniaus Rotušės aikštėje vyks paroda, pristatanti lietuvių bendruomenes ir nacionalinius projektus visame pasaulyje.

Pasiruošimas renginiui

Šimtai dainininkų, šokių grupių ir kolektyvų repetuoja 14-oje per savaitę suplanuotų didelio masto renginių. Saulius Liassa pabrėžė bendruomenės įsipareigojimą:

„Kai matome laukiančius ir besiruošiančius žmones, jaučiame stiprų atsakomybės jausmą ir emocinį įkvėpimą. Šimtai dainininkų, šokių grupių ir orkestrų repetuoja 14 didelio masto renginių, kurie trunka visą savaitę.”

Menas ir inovacijos

Be koncertų, šventėje bus ir kitų kūrybinių darbų, tokių kaip JAV gyvenančio menininko Ray Bartkaus meninė instaliacija „Gardens“. Lietuvos dainų šventės šimtmečiui suprojektuoti „Sodai“ iš naujo įsivaizduoja šių metų simbolį – šieninį sodą, kuris pernai buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Sutemus apšviesta ryškiomis spalvomis, instaliacija pasiekia 6 metrų aukštį ir lankytojams siūlo nepakartojamą, įtraukiantį potyrį.

READ  Kas turėtų patekti į Lietuvos „Pabandom iš Naujo“ pusfinalį! 2022 m.?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *